Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į „Bukarešto devynetuko“ valstybių vadovus, JAV Prezidentą Joe Bideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, pabrėžė, kad Rusijos keliami saugumo iššūkiai ir grėsmės skatina NATO šalis bei partnerius skirti dar daugiau dėmesio patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimui.
Šalies vadovas kalboje „Bukarešto devynetuko“ viršūnių susitikimo dalyviams akcentavo, kad Rusija, telkdama beprecedentes karines pajėgas prie Ukrainos sienos, tik patvirtino, kad neketina atsisakyti agresyvios elgsenos, o siekdama įbauginti kaimynines šalis, kelia grėsmę jų suverenumui ir teritoriniam vientisumui.
„Rusija išlieka pagrindine ilgojo laikotarpio grėsme NATO“, – sakė Prezidentas, pabrėžęs, kad Aljansas keliamus iššūkius atrems tik veikdamas vieningai, solidariai ir ryžtingai.
Šalies vadovas akcentavo nepakeičiamą transatlantinio ryšio svarbą. Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo – amerikiečių karių buvimas Baltijos ir Juodosios jūros regione yra stipriausias atgrasymo veiksnys.
Pasak Prezidento, augančias Rusijos karines grėsmes gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange. Tai reiškia, kad NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą.
Šalies vadovas užtikrino, kad Lietuva ir toliau nuosekliai rūpinsis savo saugumu, didindama išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 m., investuos į karinę įrangą, infrastruktūrą, pajėgumus priimti sąjungininkų pajėgas.
Prezidentas tikisi, kad birželį Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus priimti principingi sprendimai, būtini Aljansui prisitaikant prie nuolat kintančios kompleksinės saugumo aplinkos ir užtikrinant nedalomą kolektyvinį saugumą.
„Prasidėjęs „NATO 2030“ procesas leis mums sukurti efektyvią atgrasymo ir gynybos architektūrą, skiriant tam būtinus resursus. Turime išlaikyti budrumą ir dėmesį Rusijos keliamoms grėsmėms, stiprinti nepakeičiamą transatlantinį ryšį, didinti gynybos biudžetus ir bendrą finansavimą, taip pat pagyvinti NATO atvirų durų politiką“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas paragino „Bukarešto devynetuko“ šalis aktyviai remti Sustiprintų galimybių statusą turinčias partneres – Ukrainą ir Sakartvelą, padėti joms įgyvendinti euroatlantines aspiracijas ir tapti NATO narėmis. Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainai, iki šiol patiriančiai karinę Rusijos agresiją, šiuo metu ypač reikalinga NATO parama ir pagalba.
Prezidentas taip pat paprašė dalyvaujančių šalių paramos Lietuvos paraiškai 2023 m. Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą.
„Bukarešto devynetuką“ sudaro vadinamojo NATO rytinio flango valstybės: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.
