Nendrėmis dengiamas Malaišių kaime esančio etnografinės sodybos stogas. Svėdasų seniūnas Saulius Rasalas „Anykštai“ sakė, kad darbus atlieka įmonė iš Jonavos, o etnografinės sodybos stogas dengiamas Kuršių marių nendrėmis.
Etnografinė Malaišių kaimo sodyba yra Anykščių rajono savivaldybės turtas. Pasak seniūno S. Rasalo, ji į paveldo registrą buvo įtraukta dar kolūkių laikais.
Gegužės 8-ąją apie 23 val. 15 min., Anykščiuose, Ramybės g. pas vyrą (gim. 1987 m.) rasta galimai narkotinės medžiagos –...
Gegužės 9-ąją sukanka 20 metų, kai pas Viešpatį iškeliavo ilgametis Ramygalos klebonas, o vėliau – altarista, kunigas Jonas BUTKYS, kuris...
Anykščių rajono taryba šiandienos posėdyje planuoja skirti 57 tūkst. eurų Anykščių turizmo ir verslo informacijos centrui (TVIC). Nurodyta, kad šios...
Nors Anykščių rajone bebrų gausu, tačiau nepavyko sužinoti net apytikslio jų skaičiaus, o Lietuvoje šių didžiausių mūsų šalies graužikų priskaičiuojama...
Visa esmė, spaudos žinutė nenušviečia tikrovės apie vykdomus darbus seniausiame Anykščių rajono kaime, kuris kaip gyvenamoji vietovė minimas rašitiniuose šaltiniuose. Galimai kalbintas savaldybės valdininkas nebuvo pasiruošęs suteikti išsamią informaciją spaudai, o gal savivaldybės administracija neleido daugiau teikti informacijos apie vykdomą projektą ir objekto renovacija, o ne remontą.
Kraštotyrinkai, esant galimybėms, surinkę visus istorinius praeities ir dabartinius faktinius duomenis apie Malaišių kaimą ir išsaugotą paveldą pateiks infoemaciją savais sklaidos šaltinais.
Labai teisingi, korektiški žinovo paaiškinimai, tik ne visiems jie patinka. Kai kam geriau, kai su purvais žmonės maišomi, visi geri darbai rajone vykstantys niekinami. Sovietmečio atgyvenos, buvę komunistėliai nenori pripažinti permainų, teigiamų dabartinės valdžios planų.
Šis namas labai papuoš Malaišius. Durnų komentarų reikia net neskaityti, ypač kažkokios Svėdasų Jadzės, kurios vardu rašinėja visokie apsimetėliai. Nendrinis stogas panašus kaip šiaudinis. Kas dabar augina tokius rugius, kurių pluoštas tiktų stogų dengimui. Didžiausią lauką reikėtų nupjauti rankiniu būdu, paruošti tokius rugius stogų dengimui. Jei nieko nenutuokiat, tai ir nerašinėkit nesąmonių.
koks išmanus žinovas! Matyt, tik sėdintis ant valdiškos savivaldybės kėdės, viską „suprantantis”, prie politinės valdžios prisitaikantis, tik, deja, pelių po suolu negaudantis, o taip tai kaip katinas murkiantis ant šiltos krosnies.
O kogi jam nepatinka kitų komentarai, kuriuose yra gryna tiesa per paprastą žodį išsakyta?
Tai kaip iš tikrųjų su to paveldo apsauga? Ar tikrai jau nuo 1949-ų kai kaimo žmonės iš savų namų išvaryti į kolchozą, nacionalizuojant turtą, o kiti ištremti į Sibirą taip jau ir pasidarė rajono komunistinio kolchozo Lenino keliu turtas ir paveldas? Ar tai žmonių privatus turtas, perduotas valstybės žiniai dėl pveldo išsaugojimo?
aš tai mįsliu kad Malaišias nykdi nebuva namū dungčiai uždingti nendrem na mariū. Ir mūsū gerbiamą rašytaja kanaunika Vaižganta knygos rašama tik ape šita krašta trabesiū šiaudinius stogus uždingiamus iš rugiū šiaudū specialias surištais pedais.
Ale ir del pavelda prižiūrėtajū suopračia nebeaišku kū anys galvos beturi?. Niaugi anys mįslia iš seniausia Aukštaitijas kaima gryčias padaryt žemaitiškū, pajūria krašta gryčias stiliū.
Ar čia mūsū rajona valdžia taip kitoniškai sumyslia kai po visokius susitikimus su dizaineriais važinėja- tai galaja kū susapnuot.
Kū mūsū kraštotyrinkai dabar rašis unt sava knygeliū kai teip išpravodyja grčiū iš sava natūras?
Sena sifilitike skaitė Vaižgantą? Nepatikėsiu.
Tai pasiklausk šito krašto muziejaus vedėjo, kuris knygas apie Vaižganto kraštą yra išleidęs.
Kam kiekvieną kartą savo neatsargumo patirtį viešini?