Restauruota savamokslio skulptoriaus Rimanto Idzelio Kryžiaus kelio stotis, kurioje vaizduojamas Išganytojo nukėlimas nuo kryžiaus. Kęstučio INDRIŪNO nuotr.
Neseniai į Anykščius parvežta pirmoji restauruota savamokslio tautodailininko Rimanto Idzelio stacija, tačiau Velykinės procecijos dalyviai nei jos, nei likusių 14-os neišvys. Visos Kryžiaus kelio stotys yra Anykščių bažnyčios bokšte ir ten bus iki to laiko, kol bus tinkamai sutvarkytos šventoriaus tvoros nišos, kuriose jos buvo.
O anykštėno dailininko Kęstučio Indriūno ant drobės nutapytos R. Idzelio stacijos jau surado namus. Tikroviškosios stacijos yra Elektrėnų koplyčioje, o improvizacijos R. Idzelio stacijų tema greičiausiai liks Vilniuje, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje.
Šventoriaus tvoroje Kryžiaus kelio stočių nišos dabar tuščios nišos, tik vienoje jų – pieštos (forografuotos) stacijos atvaizdas. Tosios, kuri šiuo metu yra restauruota.
„Stacijos buvo išimtos praėjusių metų lapkričio pabaigoje, jos Vilniuje buvo suskaitmenintos, padaryti tyrimai, visos parvežtos atgal į Anykščius ir yra bokšte. Dabar turime sutvarkyti nišas, kad nebūtų pelėsių, kitų dalykų. Visos jos, ir toji restauruota, kol kas taip ir bus bokšte. Kalbant apie finansavimą, čia – kaip Švenčiausioji Trejybė – didelė paslaptis… Pašiau pinigėlių koplyčiai, restauravimui, bet negavau – gal valdžia turi kitą variantą, aš to nežinau. Galbūt pinigų dairysis iš kitų fondų. Tikiuosi, kad stacijos ilgai bokšte nebus“, – vylėsi klebonas Petras Baniulis.
Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė sakė, kad savivaldybė pinigų – 10 tūkst. 500 Eur – skyrė vienai iš penkiolikos R. Idzelio darytų stacijų restauruoti. Kryžiaus kelio stočių bažnyčios tradicijoje yra 14, tačiau tuometinio Anykščių bažnyčios klebono, monsinjoro Algirdo Talačkos pakviestas savamokslis tautodailininkas iš Paberžės R. Idzelis jų padarė penkiolika.
„Ta viena stacija restauruota pagal pernai metų sakraliniam paveldui skirtos programos finansavimą. Finansavimas duotas bažnyčiai – t. y., kunigui Petrui Baniuliui. Savivaldybė šiuos pinigus skyrė, bet programa yra tokia, kad sudaroma sutartis su bažnyčia ir ji ją vykdė. Stacija restauruota, mes turime tai visus patvirtinančius dokumentus“, – „Anykštai“ sakė D. Gasiūnienė.
Kitoms stacijoms restauruoti lėšų savivaldybė nėra skyrusi.
„Dedame visas pastangas, kad stacijos būtų restauruotos vienu metu, kompleksiškai, kad nebūtų vežiojamos po vieną. 2023 metais daug dirbo prie šių stacijų tyrimų „Fixus mobilis“ (Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupė – aut. past.) žmonės, parengė restauravimo dokumentą, programą. Kai ieškai, žinoma, kad atsiranda ir kiti finansavimo būdai, ne tik iš savivaldybės biudžeto. Ta kryptimi dabar ir orientuojamės“, – kalbėjo D. Gasiūnienė.
Pastebėjęs tragišką R. Idzelio stacijų būklę, Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys, dailininkas, architektas dizaineris Kęstutis Indriūnas pasiryžo jas gelbėti. Siekdamas atkreipti valdžios dėmesį į byrančius meno kūrinius, medines R. Idzelio sukurtų stacijų kompozicijas nutapė ant drobės. Pirmą kartą dailininkas skulptūras nupiešė absoliučiai tiksliai – nekeisdamas nei mastelio, nei spalvų, o po metų K. Indriūnas stacijas nutapė dar kartą – taip, kaip jis jas mato pats. R. Idzelio kūrybai K. Indriūnas skyrė dvejus savo gyvenimo metus.
K. Indriūno nutapytos stacijos buvo vežiojamos po įvairius Lietuvos muziejus, bažnyčias, kultūros įstaigas, siekiant aktualizuoti savamokslio skulptoriaus kūrybą ir gauti pinigų stacijoms restauruoti.
„Pagrindinis tikslas buvo restauruoti tą staciją, kuri buvo išvežta ir padaryti visų stacijų tyrimus, kad sužinotume, kiek kiekviena kainuos, nes jos – labai skirtingo susidėvėjimo. Dabar prasidės lėšų ieškojimas, kiek žinau, ir miesto valdžia jomis susirūpino, numatė biudžete pinigų. Kol nebuvo programos, kol nežinojome, kokios jos būklės, negalėjome nieko daryti, prikalbinti žmones, kad jas restauruotų, nes suma – neaiški. Man būtų labai gražu, kad tai padarytų valdžia – gal net ne miesto, gal – Vilniaus. Jei nepavyks restauruoti taip, kitas etapas – tiesiog rinkti pinigus, – kalbėjo K. Indriūnas. – Dabar sugrįžo viena restauruota stacija ir visos, kurios buvo paimtos iš šventoriaus, kurias tyrė. Jų būklė labai skirtinga. Restauruoti pirmąją staciją kainavo apie 10 tūkst. Eur, o geriausiai atrodančios restauravimas kainuotų apie 5 tūkst. Eur. Tačiau jei tokiais tempais restauruosi, praeis dešimt metų… Kiek žinau, yra planai, ieškoma būdų jas visas iš karto paimti. Būtų pasiektas nerealus tikslas.“
Taip pat, pasak K. Indriūno, yra svarstoma, kur restauruotas stacijas patalpinti, nes ten, kur jos šitiek metų ir buvo, meno kūriniai vėl greitai praras savo formą.
„Restauratoriai siūlo jas kelti į vidų, bet ten yra visokių niuansų – sakykime, nišose yra R. Idzelio projektuotos grotos. Jei bus bendras viso komplekso sutvarkymas – tiek stacijų, tiek tvoros, nišų – bus iš viso nerealus rezultatas, nes dabar viena stacija sutvarkyta, o net nėra aišku, kur ją dėti…“ – sakė K. Indriūnas, kurio tapytos stacijos sulaukė ne mažiau dėmesio, nei R. Idzelio darbai.
Tikroviškai K. Indriūno nutapytos R. Idzelio stacijos jau surado namus Elektrėnų koplyčioje, antroji kolekcija – K. Indriūno meninė interpretacija R. Idzelio stacijų tema – greičiausiai liks Vilniuje, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje.
„Paveikslai, greičiausiai, Vilniuje ir liks. Dabar juos ten pakabinome, jie „pratinasi“ prie erdvės. Man didžiausias įvertinimas tapo kunigo Algirdo Toliato skambutis ir jo kvietimas bažnyčioje eksponuoti savo darbus. Mačiau spaudoje komentarų – kodėl šių darbų nepadovanojau, pavyzdžiui, Svėdasams. Tačiau iš Utenos regiono šiais darbais niekas nesusidomėjo. Kun. A. Toliatas mano pirmąją parodą matė Birštone, susirado mano telefoną, bet nepaskambino. O dabar parodą pamatė kunigų seminarijoje, ten sužinojo, kad nutapiau stacijas antrą kartą, ir man paskambino. Nuvežęs stacijas, supratau, kad jos toje bažnyčioje tinka idealiai. Aš labai norėčiau, kad jos ten liktų. Antros kolekcijos nevežiosiu, nes su pirmąja keliavau daugiau nei metus. Pastaroji šiuo metu yra Vilniuje, kunigų seminarijoje, o po Velykų keliaus į Elektrėnus, kur bus nuolatos“, – sakė K. Indriūnas.
Savamokslis skulptorius R. Idzelis Šv. Kryžiaus kelio stotis – minėtąsias penkiolika stacijų – kūrė septynerius metus – nuo 1981 iki 1988-ųjų. Patalpintos Anykščių Šv. Mato bažnyčios šventoriuje, jos daugelį metų nebuvo restauruotos ir paveiktos gamtos sąlygų ir laiko.
