Šią savaitę vykusią viešųjų ryšių akciją – šalies vadovų skiepijimąsi AstraZeneca vakcina – vargu ar galima vadinti pavykusia. Kaip sakoma – per vėlai ir per mažai.
Nuo pat vakcinacijos pradžios aukščiausios valdžios spyriojimasis, kad skiepysis tada, kai ateis jų eilė, sukėlė priešingą efektą – ėmė kurtis įvaizdis, jog šalies vadovai skiepytis bijo. Žibalo į ugnį dar šliūkštelėjo milžinišką autoritetą gyventojų grupėms turinčių prezidento Valdo Adamkaus ir Vytauto Landsbergio neviešas skiepijimasis. O tai, kas nevieša, visada palieka abejonę, ar tikrai pats faktas buvo. Juo labiau kad buvo galima suprasti, jog minėti asmenys ir skiepijosi ne „AstraZeneca“.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės skiepijimasis jau buvo viešesnis, visuomenei transliuota viešųjų ryšių žinia, bet ir šiuo atveju leista suprasti, kad ne „AstraZeneca“ skiepas buvo. Todėl ir vėl buvo galima manyti, kad skiepytis gal ir reikia, bet tikrai ne Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“ kompanijos kurta vakcina. Juk šalies vadovai ja nesiskiepija, o jeigu jau jie tokia vakcina nesiskiepija, tai taip pat signalas.
Kad maža nebūtų – dar prisidėjo mirtys po skiepų ir greita, greičiau įtarimą kelianti valdžios reakcija, kad mirtys su skiepais nesusijusios. Reakcija atrodė per greita, kad kurtų patikimos įspūdį, ėmė panašėti į propagandinį triuką. Pridėkime dar pasklidusius gandus apie papildomas nepaskelbtas mirtis, vos ne baisesnius poveikius nei pati COVID-19 liga, plius visa tai vyko tuo metu, kai valstybės viena po kitos ėmė stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.
O koks fonas transliuotas iš šalies vadovybės pusės? Valdžia ėmė grasinti bausmėmis už dezinformaciją apie skiepus. Tai ypač pavojingas ženklas. Į tiesos monopoliją niekas neturi teisės, nes kiekvienas nutylėjimas, kiekvienas neatitikimas galiausiai tampa nebe krislu, o rąstu akyje. Tiesos monopolizacija – diktatūros požymis.
Kas yra dezinformacija – ar dezinformacija būtų paskelbtas bet koks klausimo kėlimas? Ar ne absurdiškai atrodo teiginiai, kad sunkūs šalutiniai vakcinos poveikiai iš tiesų yra labai gerai? O taip teigta. Deja, bet tokie teiginiai skambėjo kaip kvaila propaganda, kaip didžiausia vakcinos antireklama.
Žinant, kad nepraėjo nė metai, kai buvo sukurtos pirmosios vakcinos – niekas negali žinoti ilgalaikių poveikių, į bet kokias organizmo reakcijas visuomenė žiūri su nepasitikėjimu, nes gal jos kilo dėl skiepo? O mąstyti, nerimauti dėl savo ir artimųjų sveikatos – jau dezinformacija? Žiūrint istoriškai, kiekviena tvarka bando įtvirtinti savo tiesos monopoliją. Bet kokie bandymai kelti klausimus ir neatitikimus visada buvo sutinkami represijomis. Ir nesvarbu, apie ką kalbėta – ar apie žemę, laikomą ant banginių, ar apie žmonijos amžių planetoje.
Rodyti pavyzdį skiepijantis „AstraZeneca“ buvo pavėluotas veiksmas ir dėl to, kad žmonės pernelyg išvarginti karantino. Ypač pyktį kelia valdžios taikomos išimtys pagal turtą. Tai įgijo gal net diskriminacijos pobūdį. Jei esi turtingas, turi nekilnojamojo turto, kad ir dilgėlėmis apžėlusį sklypą kitame šalies pakraštyje – esi laisvas ten vykti (o kas supaisys, kur pakeliui nuvažiuojama?). Neturi – neturi ir teisių. Kas tai, jei ne diskriminacija pagal turtą? Kas tai, jei ne teisių kildinimas iš turto? Kas tai, jei ne luomų kūrimas? Grįžom į Viduramžius? O plius dar pyktį visuomenėje kelia keliaujantys po užsienio kurortus. Nei britiškosios, nei afrikinės viruso mutacijos Lietuvoje savaime pačios neatsirado. Tai kokia prasmė sėdėti griežtame karantine, jei, net išnaikinus virusą iki nulio, jis bus vėl atvežtas? Piktinimasis, kad viduje varžomas judėjimas, o į užsienį skrisk, jei tik turi pinigų, manau, pagrįstas. Todėl ar reikia stebėtis, kad gilėja psichinės sveikatos krizės, lengvai sutvarkomos sveikatos problemos tampa sunkiomis ir net nebepataisomomis (paklausykit, ką kalba onkologiniai ligoniai), o prošvaisčių net nesimato? Atvirkščiai – gresia nauji draudimai.
Išaugęs mirčių skaičius „dėl kitų priežasčių“ verčia susimąstyti. Ypač, kai padėtis mūsuose lyginama su griežtuose karantinuose nebuvusios Švedijos skaičiais. Galų gale – per ilgi draudimai sukelia priešingą efektą. Net vokiečiai, pasakojama, Staliningrado mūšyje lindo iš apkasų ir stojosi visu ūgiu, kad juos nušautų, užuot kankinęsi šaltyje ir badmiriavę, o paskui vis tiek neišvengiamai praradę gyvybes. Per ilgai ir per sunkiai viskas vyksta. Prisidėjo ir nepasitikėjimas valdžia. Kai valdžia randa sau naudingų išimčių sulaukti vaikų iš užsienio, pirkti „torčiukus“ gimtadieniams visokiose „kristianose“, kai eilinių gyventojų vaikai iš gretimų savivaldybių aplankyti negali tėvų – koks gali būti valdžios autoritetas? Ar skiepydamiesi jie reklamuoja vakciną, ar daro antireklamą? O ir nuolat metamos provokacijos visuomenei kelia įspūdį, kad karantinas skirtas tik saviems reikalams susitvarkyti. Iš tiesų, sunku paaiškinti valdžios susirūpinimą pandemijos reikalais, kai pagrindinėmis aktualijomis tampa visokios „stambulų konvencijos“ ir daugiakalbystės, o ne ekonomika ir žmonių sveikata. Viešai skiepytis tampa per vėlu. Lyderiu gali būti tik tas, kurio bijoma (bet jo įsakymus visada bandys apeiti), arba tas, kuriuo pasitikima, kuris negandomis dalijasi lygiai su kitais. Ar taip yra?
Taip pat – grėsmę reikia jausti. O to daugelis tiesiog nejaučia – kiek pasaulyje iš didžiųjų politikų, turtingųjų mirė nuo COVID? O griaunamą ekonomiką, ignoruojamas teises jaučia daugelis.
Ir vargu ar bent kokios prošvaistės šiais metais matysis. Nebent vasarą, kai dėl šilumos virusas, tikėtina, turėtų trauktis kaip ir bet kuri peršalimo pobūdžio liga.
Kol kas vakcinacija patiria absoliutų fiasko. Jau vien todėl, kad skiepijimo tempai niekingai maži. Realiai vargu ar dabartinį skiepijimą galima pavadinti vakcinacija. Vertinant, kad oficialiai sukuriamas imunitetas per trumpas – kol kas padėtis negali keistis. Norint turėti efektyvų rezultatą, reikėtų visus žmones visame pasaulyje suskiepyti per itin trumpą laiką. Pavyzdžiui, mėnesį. Tik tada būtų sukuriamas efektyvus masinis imunitetas (atleiskit, bet vadinti bandos imunitetu negaliu – tai žemina žmones, kaip išskirtinumą gamtoje išsikovojusią rūšį). Tai akivaizdu. Nereikia būti jokiu infektologu ar imunologu. Tai diktuoja sveikas protas. Beje, galima rasti informacijos, kad į milijardinę vakcinų rinką greitai turėtų ateiti naujos vakcinos. Antrąją ir net trečiąją bandymų stadiją jau pasiekė dešimtys vakcinų. Tokie kiekiai jau leistų atlikti efektyvią vakcinaciją.
Esant dabartinei padėčiai, būtų absoliuti klaida įteisinti vadinamuosius „žaliuosius pasus“, kurie suteiktų privilegijas pasiskiepijusiems arba persirgusiems. Sukuriant privilegijuotųjų klasę ir neturint galimybės pasiskiepyti, būtų skatinami sąmoningi bandymai užsikrėsti virusu tam, kad susiformuotų antikūnai ir būtų galima pagaliau atgauti laisvę. Taip, laisvę. Nes kai kurios teismų skiriamos bausmės už padarytus nusikaltimus ne ką griežtesnės nei visuomenei taikomos sankcijos tik tam, kad ji būtų „apsaugota“.
