• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Šeštadienis, 25 birželio, 2022
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Rievės „Anykšta“ 2021- 03 -27

Rytis KULBOKAS
2021-03-27
Premium Anykšta
0
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Šią savaitę vykusią viešųjų ryšių akciją – šalies vadovų skiepijimąsi AstraZeneca vakcina – vargu ar galima vadinti pavykusia. Kaip sakoma – per vėlai ir per mažai.
Nuo pat vakcinacijos pradžios aukščiausios valdžios spyriojimasis, kad skiepysis tada, kai ateis jų eilė, sukėlė priešingą efektą – ėmė kurtis įvaizdis, jog šalies vadovai skiepytis bijo. Žibalo į ugnį dar šliūkštelėjo milžinišką autoritetą gyventojų grupėms turinčių prezidento Valdo Adamkaus ir Vytauto Landsbergio neviešas skiepijimasis. O tai, kas nevieša, visada palieka abejonę, ar tikrai pats faktas buvo. Juo labiau kad buvo galima suprasti, jog minėti asmenys ir skiepijosi ne „AstraZeneca“.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės skiepijimasis jau buvo viešesnis, visuomenei transliuota viešųjų ryšių žinia, bet ir šiuo atveju leista suprasti, kad ne „AstraZeneca“ skiepas buvo. Todėl ir vėl buvo galima manyti, kad skiepytis gal ir reikia, bet tikrai ne Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“ kompanijos kurta vakcina. Juk šalies vadovai ja nesiskiepija, o jeigu jau jie tokia vakcina nesiskiepija, tai taip pat signalas.
Kad maža nebūtų – dar prisidėjo mirtys po skiepų ir greita, greičiau įtarimą kelianti valdžios reakcija, kad mirtys su skiepais nesusijusios. Reakcija atrodė per greita, kad kurtų patikimos įspūdį, ėmė panašėti į propagandinį triuką. Pridėkime dar pasklidusius gandus apie papildomas nepaskelbtas mirtis, vos ne baisesnius poveikius nei pati COVID-19 liga, plius visa tai vyko tuo metu, kai valstybės viena po kitos ėmė stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.
O koks fonas transliuotas iš šalies vadovybės pusės? Valdžia ėmė grasinti bausmėmis už dezinformaciją apie skiepus. Tai ypač pavojingas ženklas. Į tiesos monopoliją niekas neturi teisės, nes kiekvienas nutylėjimas, kiekvienas neatitikimas galiausiai tampa nebe krislu, o rąstu akyje. Tiesos monopolizacija – diktatūros požymis.
Kas yra dezinformacija – ar dezinformacija būtų paskelbtas bet koks klausimo kėlimas? Ar ne absurdiškai atrodo teiginiai, kad sunkūs šalutiniai vakcinos poveikiai iš tiesų yra labai gerai? O taip teigta. Deja, bet tokie teiginiai skambėjo kaip kvaila propaganda, kaip didžiausia vakcinos antireklama.
Žinant, kad nepraėjo nė metai, kai buvo sukurtos pirmosios vakcinos – niekas negali žinoti ilgalaikių poveikių, į bet kokias organizmo reakcijas visuomenė žiūri su nepasitikėjimu, nes gal jos kilo dėl skiepo? O mąstyti, nerimauti dėl savo ir artimųjų sveikatos – jau dezinformacija? Žiūrint istoriškai, kiekviena tvarka bando įtvirtinti savo tiesos monopoliją. Bet kokie bandymai kelti klausimus ir neatitikimus visada buvo sutinkami represijomis. Ir nesvarbu, apie ką kalbėta – ar apie žemę, laikomą ant banginių, ar apie žmonijos amžių planetoje.
Rodyti pavyzdį skiepijantis „AstraZeneca“ buvo pavėluotas veiksmas ir dėl to, kad žmonės pernelyg išvarginti karantino. Ypač pyktį kelia valdžios taikomos išimtys pagal turtą. Tai įgijo gal net diskriminacijos pobūdį. Jei esi turtingas, turi nekilnojamojo turto, kad ir dilgėlėmis apžėlusį sklypą kitame šalies pakraštyje – esi laisvas ten vykti (o kas supaisys, kur pakeliui nuvažiuojama?). Neturi – neturi ir teisių. Kas tai, jei ne diskriminacija pagal turtą? Kas tai, jei ne teisių kildinimas iš turto? Kas tai, jei ne luomų kūrimas? Grįžom į Viduramžius? O plius dar pyktį visuomenėje kelia keliaujantys po užsienio kurortus. Nei britiškosios, nei afrikinės viruso mutacijos Lietuvoje savaime pačios neatsirado. Tai kokia prasmė sėdėti griežtame karantine, jei, net išnaikinus virusą iki nulio, jis bus vėl atvežtas? Piktinimasis, kad viduje varžomas judėjimas, o į užsienį skrisk, jei tik turi pinigų, manau, pagrįstas. Todėl ar reikia stebėtis, kad gilėja psichinės sveikatos krizės, lengvai sutvarkomos sveikatos problemos tampa sunkiomis ir net nebepataisomomis (paklausykit, ką kalba onkologiniai ligoniai), o prošvaisčių net nesimato? Atvirkščiai – gresia nauji draudimai.
Išaugęs mirčių skaičius „dėl kitų priežasčių“ verčia susimąstyti. Ypač, kai padėtis mūsuose lyginama su griežtuose karantinuose nebuvusios Švedijos skaičiais. Galų gale – per ilgi draudimai sukelia priešingą efektą. Net vokiečiai, pasakojama, Staliningrado mūšyje lindo iš apkasų ir stojosi visu ūgiu, kad juos nušautų, užuot kankinęsi šaltyje ir badmiriavę, o paskui vis tiek neišvengiamai praradę gyvybes. Per ilgai ir per sunkiai viskas vyksta. Prisidėjo ir nepasitikėjimas valdžia. Kai valdžia randa sau naudingų išimčių sulaukti vaikų iš užsienio, pirkti „torčiukus“ gimtadieniams visokiose „kristianose“, kai eilinių gyventojų vaikai iš gretimų savivaldybių aplankyti negali tėvų – koks gali būti valdžios autoritetas? Ar skiepydamiesi jie reklamuoja vakciną, ar daro antireklamą? O ir nuolat metamos provokacijos visuomenei kelia įspūdį, kad karantinas skirtas tik saviems reikalams susitvarkyti. Iš tiesų, sunku paaiškinti valdžios susirūpinimą pandemijos reikalais, kai pagrindinėmis aktualijomis tampa visokios „stambulų konvencijos“ ir daugiakalbystės, o ne ekonomika ir žmonių sveikata. Viešai skiepytis tampa per vėlu. Lyderiu gali būti tik tas, kurio bijoma (bet jo įsakymus visada bandys apeiti), arba tas, kuriuo pasitikima, kuris negandomis dalijasi lygiai su kitais. Ar taip yra?
Taip pat – grėsmę reikia jausti. O to daugelis tiesiog nejaučia – kiek pasaulyje iš didžiųjų politikų, turtingųjų mirė nuo COVID? O griaunamą ekonomiką, ignoruojamas teises jaučia daugelis.
Ir vargu ar bent kokios prošvaistės šiais metais matysis. Nebent vasarą, kai dėl šilumos virusas, tikėtina, turėtų trauktis kaip ir bet kuri peršalimo pobūdžio liga.
Kol kas vakcinacija patiria absoliutų fiasko. Jau vien todėl, kad skiepijimo tempai niekingai maži. Realiai vargu ar dabartinį skiepijimą galima pavadinti vakcinacija. Vertinant, kad oficialiai sukuriamas imunitetas per trumpas – kol kas padėtis negali keistis. Norint turėti efektyvų rezultatą, reikėtų visus žmones visame pasaulyje suskiepyti per itin trumpą laiką. Pavyzdžiui, mėnesį. Tik tada būtų sukuriamas efektyvus masinis imunitetas (atleiskit, bet vadinti bandos imunitetu negaliu – tai žemina žmones, kaip išskirtinumą gamtoje išsikovojusią rūšį). Tai akivaizdu. Nereikia būti jokiu infektologu ar imunologu. Tai diktuoja sveikas protas. Beje, galima rasti informacijos, kad į milijardinę vakcinų rinką greitai turėtų ateiti naujos vakcinos. Antrąją ir net trečiąją bandymų stadiją jau pasiekė dešimtys vakcinų. Tokie kiekiai jau leistų atlikti efektyvią vakcinaciją.
Esant dabartinei padėčiai, būtų absoliuti klaida įteisinti vadinamuosius „žaliuosius pasus“, kurie suteiktų privilegijas pasiskiepijusiems arba persirgusiems. Sukuriant privilegijuotųjų klasę ir neturint galimybės pasiskiepyti, būtų skatinami sąmoningi bandymai užsikrėsti virusu tam, kad susiformuotų antikūnai ir būtų galima pagaliau atgauti laisvę. Taip, laisvę. Nes kai kurios teismų skiriamos bausmės už padarytus nusikaltimus ne ką griežtesnės nei visuomenei taikomos sankcijos tik tam, kad ji būtų „apsaugota“.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas

Anykštėnės Amiliutės nutikimai

Panašūs straipsniai

Valtimis plaukioti Viešinto ežere nedraudžiama, tačiau liepto įrengti negali.

Viešintose valčių įleidimo vietos nebus?

2022-06-21
1

Šį rudenį Viešinto ežere buvo planuojama įrengti valčių įleidimo vietą. Nors projektas buvo pradėtas vykdyti jau prieš metus, tiek ežerą...

Ledynų ištirpimas – didysis šansas Anykščiams (Rievės, 2022-06-18)

2022-06-18
0

Statistikos departamentas paskelbė beveik britų mokslininkų lygio tyrimą, kiek Lietuvos teritorijos būtų apsemta, jei ištirptų visi ledynai. Anykščiams tai galėtų...

Savivaldybės kultūros premiją pasiūlyta teikti kas dvejus metus

2022-06-18
0

Birželio 14 dieną, antradienį, posėdžiavo Anykščių rajono savivaldybės Kultūros taryba. Šiame posėdyje Kultūros tarybos nariai nutarė, kuriems Anykščių rajono savivaldybei...

Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė Anykščius verslo forumo dalyviams pristatė kaip patrauklų, naujų įdėjų nestokojantį miestą.

Anykščiuose atidarytas Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų filialas

2022-06-17
5

Birželio 16 dieną, ketvirtadienį, Anykščių menų inkubatoriuje – menų studijoje vyko Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuotas Anykščių verslo...

Video rekomendacijos:

Naujienos

Erikas Druskinas koncertavo senjorams
Ar Lietuvos paštas pateisins gyventojų lūkesčius?
Prekyba sėklomis ir puodais svarbesnis dalykas nei informacija
Išleistas naujas žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ numeris
Savaitgalio diskusija: Kur per Jonines?
Rašytojų kalnelis papuoštas žemės meno kūriniais

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Birželio 22 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 21 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 20 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 19 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 18 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 17 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Mirė žinomas architektas A. Gvildys
Už šnipinėjimą kalinčio A. Paleckio advokatas skundžia nuosprendį LAT
Utenos rajone krovininis automobilis atsitrenkė į namą
Ilgąjį Joninių savaitgalį stiprinamos policijos pajėgos
Apklausa: vykstant karui Ukrainoje, piliečių parama ES žymiai išaugo
Praėjusią parą pasienyje su Baltarusija apgręžti 32 migrantai

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ar mėgstate žvejoti?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

Anykštos PRENUMERATA video

Anykštos PRENUMERATA video

Jara birželis

Jara birželis

Labirintų parkas

Labirintų parkas

Algrida 300×250@2x

Algrida 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Chris Norman koncertas

Chris Norman koncertas

Bendraukime Facebook tinkle

baseino bangenis naujas sezonas

baseino bangenis naujas sezonas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

ANŪKIS

ANŪKIS

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Ženklai ir žmonės“ (5 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2022“ (5 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In