,,Linksma diena mums nušvito, visi troškom džiaugsmo šito, kėlės Kristus, mirtis krito. Aleliuja!”, – giedosime senovinę giesmę. Dabar pats tinkamiausias metas į bažnyčias sugrąžinti ,,Pulkim ant kelių“. Be ironijos.
Visi esame didžiai ištroškę malonės. Jeigu ne Dievo, tai nors krikščionių išsirinktos valdžios. Juk mūsų, krikščionimis save laikančių, Lietuvoje yra beveik 80 procentų.
Didžiąją savaitę rašydama proginį tekstą nesu tikra, ar jis tebebus aktualus Prisikėlimo rytą. Gal nušvis linksma diena ir, apėję tris ratus aplink bažnyčią (šiemet leis procesijas?), žmonės galės vykti ne tik į M.A.M.A., bet ir pas Mamą. Juk stebuklai mūsų karalystėje (argi ne karalystė, jei sostai paveldimi?) vyksta: šią savaitę geroji valdžia panaikino draudimą vykti į uošvių laidotuves. Iki tol galimybė dalyvauti laidotuvėse priklausė nuo kelyje patruliuojančio policininko. O protų kelių užkardose esti visokių – manęs štai policininkė, užkardoje sustabdžiusi ir įsitikinusi, jog turiu teisę važiuoti, netikėtai paklausė, ar šiandien grįšiu namo. Matyt, paros laikas turi įtakos viruso plitimui. Negali ji būti tiek korumpuota, kad dirbtų mano vyrui.
Taip pat pranešama, kad Laisvės partijos frakcija atsiėmė Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodekso pataisas dėl neapykantos kalbos. Bet smagiausia naujiena, kad intelektualiąją Teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską paliko atstovė spaudai. Pranešė, kad nesutapo jų požiūris į komunikaciją. Kur ten sutaps: iki galo peržiūrėti ,,Pjūklą” – ne kiekvieno nervams.
Prisimenate pernykštį šūkį ,,Sutik Velykas namie, kad Kalėdas sutiktum pas mamą!” Tada atėjo Kalėdos… Angela Merkel atsiprašė vokiečių už norą juos uždaryti per metinę šventę, Prancūzija, Lenkija per Velykas leido keliauti… O mes jau antras Velykas sutinkame be Mamos, tik šiemet su M.A.M.A. Dėl ,,Žalgirio” arenoje įvykusių Lietuvos muzikinių M.A.M.A. apdovanojimų, kuriuose dalyvavo ne tik atlikėjai, vedėjai, bet ir visokie svarbūs žmonės, ,,Metalicos” energija tryškusi šalies valdžia reaguoja vangiai. Nors policija skelbia gavusi 30 skundų dėl karantino taisyklių pažeidimų, Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio spaudos atstovė perdavė ministro poziciją, kad galbūt šio renginio organizatoriai ,,pasirūpino ar leidimu, arba sutraktavo tą, kaip televizijos filmavimą, o televizijos laidų filmavimai nėra uždrausti“ (citata iš BNS). Žadama, kad viską valdžia išsiaiškins. Aiškintis, sprendžiant iš viešosios opinijos, yra nelabai patogu. Renginyje dalyvavo ne ,,vatnikai“ ar ,,antivakseriai“, ,,plokščiažemininkai“ ar Stambulo konvencijos priešininkai, kuriuos laisvai galima viešai išdurninti miliūčių stiliumi, bet žvaigždės ir žvaigždutės. Iš karto mūsų valdžia baudžia tik bobutes, vos tik užmato jas be kaukių.
Lietuvoje karantininių draudimų logika neaiški ir paini. Sakytum – virusas menkai pažįstamas. Tačiau bent kokia valdymo strategija ir taktika vis vien turėtų būti. Dabar priimami sprendimai tik erzina ir pykdo žmones. Laimei, vėl uždraustas dviejų namų ūkių bendravimas (išskyrus pažintinius parkus ir muziejus). Kitu atveju barniai tarp konservatorių ir Laisvės partijos elektorato bei likusios visuomenės dalies baigtųsi riaušėmis. Tokio didelio žmonių susipriešinimo nebuvo nuo Kazimieros Prunskienės dešros branginimo laikų. Kas gali išlikti ramus, jeigu vykti pas jau paskiepytus ar kovidu persirgusius tėvus uždrausta, o skraidyti į Egiptą legalu. Tik turėk pinigų – ir vežkis Pietų Afrikos virusą. Šito gėrio registruoti dar tik vos keli atvejai. Atsiliekame. O Grikiapeliuose juk jo nepasigaminsi…
Tačiau šalies valdžia turi svarbesnių reikalų nei pandemijos valdymas: virtualusis patrulis, dvikalbystės įteisinimas, Stambulo konvencija, narkotikų legalizavimas, bendri tualetai, lyties keitimo operacijos paaugliams… Čia ir dabar. Diskusijos nepageidaujamos. Laisvės partija supranta, kad tai paskutinė ir vienintelė galimybė tesėti pažadus savo naujai nukaltai rinkėjų kartai. Po 100 dienų valdymo akivaizdu, kad šitai valdžiai artėja liūdnas galas.
O dabar apie Mamą ir Velykas. Lietuvoje registruota apie 200 tūkstančių žmonių, kurie yra persirgę „korona“. O kiek yra persirgusių, bet apie tai nežino? Apie 150 tūkstančių žmonių jau gavo po antrą skiepą. Kodėl reikia drausti vaikams ir anūkams su jais praleisti šventes? Vakcina nesaugo nuo naujosios kovido atmainos? Tuomet kodėl leidžiame žmonėms keliauti į užsienius? Neužsidarome sienų? Sveiku protu to nepaiškinsi.
„Matriarchatas“ iš tribūnų kalba tarsi ir mokslinga kalba, teisiniais terminais, tačiau kažkaip neartikuliuotai ir nesklandžiai. Neužtikrintai. Jų ,,mokslingieji terminai“ skamba taip, tarsi būtų nusirašyti iš kokių nors talmudų. Arba pažodžiui išversti. Daugelį piktinantis terminas ,,namų ūkis“ prilygintas žodžiui ,,šeima“. Dar tarybiniais laikais egzistavo namų ūkio knyga, kurioje būdavo surašomi tuose namuose gyvenantys žmonės, jų valdoms priklausantys pastatai, arkliai, karvės, ožkos, žąsys ir net bičių šeimos. Nekaltas terminas ,,namų ūkis“, tačiau ar reikia valdžios leidimo, kad su savo asilu važiuočiau vienu automobiliu? O ir kur su asilu turėčiau vykti? Neneigiu, kad asilas yra mielas, jaukus gyvulys. Gal net jo proproproprosenelis Atpirkėją ant savo kupros nešė į Jeruzalę. Tačiau tapatinti asilą su savo šeima… Aš nesu tokia liberali.
Kitas išplitęs terminas – ,,socialiniai burbulai“. Naujadaras, panašu, paimtas iš komunikacijos mokslų. Skaitmeninėse medijose yra vartojamas ,,informacinių filtrų burbulų“ terminas. Jis apibūdina skaitytojų paieškas internete, kai pagal interesų algoritmą socialiniai tinklai parenka žinutes, parodo panašių interesų grupes, nuveda į dominančius puslapius. Informacinių filtrų burbulas nekritiškam protui gali būti net pavojingas, nes formuoja klaidingą supratimą, jog ir visi kiti galvoja panašiai. Taip iškreipiamas realus pasaulio vaizdas. Visai taip, kaip vertinant karantino priemonių naudingumą pasaulyje. Visos valstybės protingos, tik švedai durni.
Miglota komunikacija, kai terminai vartojami ne pagal prasmę, nurodymai prieštaringi, o draudimai taikomi be argumentų, perša nuodėmingą mintį: o kas, jeigu tose mus valdančiųjų galvose iš tikrųjų tvyro tirštos miglos? Kaip ežiukų, beklaidžiojančių rūke.
Baisu. O kai žmogui baisu, o Dievas numirė ir neprisikėlė – kas lieka?
Peršasi banali išvada. Bet tiesa dažnai ir yra banali.
Beje, tai paaiškintų nenumaldomus siekius dekriminalizuoti narkotikus. Nes būtina bent kuo atpalaiduoti protą, kad visiškai neišprotėtum.
O dabar apie tai, nuo ko pradėjau. Apie šventes. Nemėgstu anarchijos, todėl į devintą dešimtį įkopusi mano Mama Kalėdas sutiko pagirio troboje viena. Nieko tikrai nežinau apie tai, kokius valgius ji buvo pasidėjusi ant Kūčių stalo. Bet greičiausiai šalia kryžiaus ir plotkelės buvo patiekta Vienatvė. Mama korona užsikrėtė tuoj po Kalėdų, kai, lūžus kojai, atidūrė ligoninėje. Ji persirgo lengvai, tik kelias naktis pylė prakaitas.
