Feisbuko grupė „Anykščiai veža“, kurioje išpuoselėtų automobilių savininkai už keletą eurų siūlosi anykštėnus ir miesto svečius pavežti iš taško A į tašką B, netrukus gali įgyti rimtą konkurentą. Neįtikėtina – rodos, XXI amžius, tačiau žmonės entuziastingai ėmėsi rašyti komentarus, kai jų paklausėme, ar Anykščiuose reikėtų paleisti „arklių taksi“.
Labai daug žmonių sakė, kad „arklių taksi“ mielai naudotųsi, ir tai visai nenustebino. Juk Anykščiuose arklininkystės tradicijos turi gilias tradicijas!
Dabar arkliais traukiama transporto priemonė atrodo kaip egzotika, tačiau iš vaikystės laikų prisimenu, kiek vien mūsų kaime buvo arklių laikytojų. Įprasta buvo matyti, kaip arklio traukiamu vežimu kažkas veža šieną ar malkas, atvažiuoja į parduotuvę, aria daržus… O mano kaimynas, turėjęs kumelę, kiek įkaušęs kartais net ir į kaimo kultūros namuose vykstančius šokius atjodavo… Ir tai nebuvo kažkokioje gilioje senovėje, o „laukiniais devyniasdešimtaisiais“.
Metai bėgo ir anykštėnų kiemuose arklius pakeitė „plieniniai žirgai“, tad, ko gero, ta nostalgija jau daugelį metų žmones masindavo atvažiuoti į Niūronyse vykstančią šventę „Bėk bėk, žirgeli!“. Tiesa, ne vienas aš pastebėjau, kad bent pusei šventės dalyvių toje šventėje labiau rūpėdavo sukirsti šašlyką ar pamaklinėti po mugę… Šventės, ko gero, dėl koronaviruso pandemijos nebus ir šiemet, tad dabar pats laikas Anykščių mieste paleisti „arklių taksi“.
Tiesa, ne vieną komentatorių išgąsdino tai, kad arkliai miesto gatvėse gali palikti ne visai gardžiai kvepiančias krūveles. Tačiau tokiems skeptikams kažkas labai gražiai paaiškino „arklių taksi“ privalumus:„Išmetami natūralūs perdirbti augaliniai produktai mažiau teršia aplinką negu automobilių išmetamosios dujos ir kiti eksploataciniai teršalai. Beje, tai antrinė žaliava, tinkama miesto parko daržui tręšti.“
Žinoma, tas „trąšas“ kažkam reikėtų surinkti, o tai jau naujos darbo vietos ir „pliusas“ Anykščių rajono savivaldybei už bedarbystės rodiklių mažinimą mūsų rajone. O kur dar papildomos pajamos avižų augintojams.
Be to, reikėtų priminti, kad Anykščiai orientuojasi į „Lėtojo miesto“ koncepciją, tad tas lėtas arklių traukiamų vežimaičių dardėjimas miesto gatvėmis ir kanopų kaukšėjimas įstabiai įsilietų į bendrą miesto panoramą.
Mačiau, kad „arklių taksi“ idėja lyg ir patiko net Svėdasų seniūnijos seniūnui Sauliui Rasalui. Valdininkas suskubo pasidomėti, kiek ekologiškas taksi gali paploninti pinigines, ir konstatavo, kad be 30 Eur į tokį taksi net neįlipsi. Nepigu, bet valdininkų tarnybinių automobilių kurui išleidžiama gerokai daugiau.
Kol kas „arklių taksi“ idėja didesnio valdininkų dėmesio nesulaukė, tačiau, prisimenant tą pačią „Bėk bėk, žirgeli!”šventę, kai aplink hipodromą arklių traukiamame vežimaityje išdidžiai važiuodavo Anykščių rajono savivaldybės vadovai, būtų gražu, kad bent darbiniams reikalams „arklių taksi“ naudotųsi ir jie.
O tuo metu Arklio muziejus pranešė, kad kuria virtualią parodą „Ir aš turėjau arklį“. Žmonės kviečiami pasidalyti Nepriklausomos Lietuvos arklininkystės raidą menančiomis nuotraukomis, prisiminimais, vaizdo įrašais, įvairiais dokumentais ir eksponatais.
Suprantu, kad daugeliui „arklių taksi“ idėja atrodo kiek keistoka ir iš jos, kaip mėgsta sakyti anykštėnai, „žvengiate“. Gal dar kas net leptels – „patrauk kanopas nuo šitos temos“. Va va, matote, net ir šiuolaikinėje anykštėnų kalboje arklininkystės tradicijos dar gyvos ir šaukiasi būti prikeltos bei puoselėjamos.
