Šalia Anykščių koplyčios žaliuos visi medžiai

Anykščių koplyčios teritorija jau tvarkoma – darbai atliekami atsižvelgus į gyventojų pastabas ir pageidavimus. Birželio pabaigoje vykusiame gyventojų ir rajono savivaldybės atstovų susitikime žmonės piktinosi, kad koplyčios teritoriją ketinama apjuosti metaline tvora, ją išgrįsti trinkelėmis, iškirsti medžius.
Viso to, pasak Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės, nebus – visi medžiai bus išsaugoti, tvorelė suprojektuota nedidelė, o esamos trinkelės bus tiesiog pakeistos naujomis.

Nemoka… viešinti

„Projekto ar rangos konkurso mes nekeičiame, tačiau nebedarome kai kurių darbų: lieka medžiai ir varteliai (gyventojai pageidavo, kad liktų praėjimas į prekybos centrą „Norfa“ – aut. past.). Teritorija tiek, kiek dabar aptverta, tiek ir bus: sena, supuvusi, neatitinkanti jokių estetinių standartų buvusi tvora bus pakeista į normalią, gražią tvorelę“, – „Anykštai“ aiškino D. Gasiūnienė: – Negana to – koplyčios riba „pasitraukė“ iš gyventojų teritorijos. Tad dabar gyventojai turės šiek tiek papildomos žemės iki mūsų tvorelės, galės pasisodinti dar vieną lysvę daržovių ar obelį. Tvoros nuo gatvės pusės nebus, ir ji ten niekada nebuvo numatyta.“

Trinkelių, pasak D. Gasiūnienės, taip pat nėra numatyta nė vieno centimetro daugiau, nei dabar yra. „Nežinau, iš kur žmonės ištraukė „trinkelizaciją“ – tai yra propaganda… Takas per teritoriją, kuriuo žmonės vaikšto, taip pat liks, mes jo specialiai trinkelėmis neklosime – kaip dabar per pievutę ėjo, taip ir vėliau eis“, – teigė architektė ir pridūrė mananti, jog šis skandalas, matyt, kilo pamačius senąjį projektą, užsakytą dar 2018 metais: – Kai, dirbdama Panevėžyje, pamačiau šį projektą, iš karto sakiau, kad jo tokio būti negali. Štai jis ir buvo su tvoromis, medžių pjovimais – gyventojai matyt galvojo, kad šitaip ir bus.“
Vyriausioji architektė pripažino, kad viena didžiausių rajono savivaldybės problemų – viešinimas.

„Amžinoji mūsų problema yra ta, kad mes neturime įgūdžių viešinti. O tai yra viena iš svarbiausių dalių, kad žmonės suprastų, kad mums visiems vienodai rūpi teritorijos, jog savivaldybė viską daro tik dėl žmonių, o ne dėl savęs asmeniškai ir siekia geriausių rezultatų. Vien dėl savo profesijos prestižo norisi, kad Anykščiai pakiltų, būtų išskirtiniai. Tačiau viskam reikalingos papildomos lėšos. O kuris gyventojas bus patenkintas dėl viešinimo paslaugų pirkimo?“ – svarstė D. Gasiūnienė.

Priminus, kad Anykščių rajono savivaldybė jau turi viešinimo sutartį su „Anykštos“ redakcija ir kad projektus bei įvairius renginius, susitikimus galima viešinti laikraštyje bei pasiteiravus, ko trūksta, kad informacija atsidurtų laikraštyje, D. Gasiūnienė sakė: „Klausiate manęs, architekto? Nežinau, negaliu atsakyti, ko trūksta. Yra mechanizmas – reikia informaciją paruošti, užsakyti. Tai – tam tikras darbas. Konkrečiu atveju, kalbant apie susitikimą prie koplyčios, aš gal užmiršau, nes viskas buvo suorganizuota labai staigiai. Galvočiau, kad labiausiai trūksta susėdimo prie bendro stalo. Visiems: pensininkams, bendruomenėms, neįgaliesiems, seniūnaitijoms, žiniasklaidai, valdžiai. Išsiaiškinimo, kaip bendraujame ir susikalbėjimo, susidraugavimo. O dabar visi vieni kitus tik kaltiname.“

Antro susirinkimo nebuvo

Viena iš birželio pabaigoje vykusio susirinkimo iniciatorių – Anykščių miesto Jurzdiko bendruomenės pirmininkė Irena Vaitkienė – iš „Anykštos“ sužinojo, kad į susirinkime išsakytus miestelėnų nuogąstavimus yra atsižvelgta.

„Kaip ir visi girdėjote, tuomet buvo sakoma, kad įvyks dar vienas susirinkimas, tačiau to nebuvo. Su architekte (D. Gasiūniene – aut. past.) ir Fergizu (Anykščių rajono savivaldybės mero patarėju Laimu Fergizu – aut. past.) buvome susitikę kitu klausimu. Architektė tik pasakė, kad bus dvi tvoros – paprasta ir gyvatvorė. Tai mane labai nustebino, nes, jei jau yra gyvatvorė, kam investuoti į tvorą? Mano žinios tik tokios, daugiau informacijos negavau, nebent kažką pražiopsojau“, – kalbėjo I. Vaitkienė.
Išgirdusi, kad tvorelė bus minimali, o medžiai – išsaugoti, I. Vaitkienė apsidžiaugė: „Tai džiugu tuomet. Didelis pasiekimas, jei bus išsaugoti medžiai ir bus praėjimas – ta erdvė juk visiems. Jei nebūtų praėjimų, tuomet ir suoliukai kam? Beje, turiu pastebėjimą, kad nei suoliukų, nei šviestuvų su mumis niekas nebederino“, – sakė I. Vaitkienė.

Tragedijos dėl plytelių daryti nereikėtų

„Anykšta“ teiravosi ir Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebono Petro Baniulio nuomonės apie koplyčios teritorijos renovacijos darbus – birželio pabaigoje vykusiame susirinkime žmonės nuogąstavo, kad buvusioje kapinių teritorijoje bus atliekami, jų nuomone, visai nebūtini darbai, taip išniekinant teritorijoje palaidotų žmonių atminimą.

„Trinkelės jau buvo ir anksčiau, o kalbant apie medžius, jei kuris yra paveiktas puvinio, žinoma, reikia nukirsti ar genėti. Tvora, kaip suprantu, kažkada čia buvo, tačiau, ar ji reikalinga dabar? Turbūt ne. Kapai, nors ir ne 100 procentų, yra perkelti, bet žinant, kad tai buvusios kapinės, reikia kažkaip pagarbiai eiti, pereiti. Tomis tvoromis mes ir taip jau apsitvėrę kaip tik galėdami, pas kai kuriuos parapijiečius nebeįmanoma patekti – tvoros, šuniukai palaidi. Tačiau nuo „bambalinių“ gal ir reikėtų atsitverti, jie dažnai nebesiorientuoja, nei ką daro, nei kur…“, – kalbėjo Anykščių klebonas.
Jei specialiai koplyčios teritorijoje kažkas kaulus niekintų, tuomet kita kalba – mano kun. P. Baniulis: „Bet žmonės čia vis vien vaikšto, mūsų atmintis trumpa. Anksčiau ant kapo iš viso tik medinį kryžių statydavo – kol jis supūva, kol žmogaus atmintis yra, tol yra atsiminimas. Tad ir čia turbūt nereikėtų daryti tragedijos dėl plytelių.“