Seimas ėmėsi griežtesnių saugumo reikalavimų per sporto renginius

Seimas planuoja nustatyti griežtesnius saugumo reikalavimus sporto renginiams.

Praeitą savaitę parlamentarai po pateikimo pritarė Europos Tarybos (ET) naujos konvencijos dėl saugumo per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius ratifikavimui bei lydintiesiems projektams.

Po svarstymų komitetuose, Seimo posėdyje jie toliau bus nagrinėjami lapkričio pradžioje. Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2021 metų.

„Europos konvencijos dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas, kuri buvo priimta 1985 metais, turinys paseno. Todėl 2016 metais priimta ET konvencija dėl integruoto požiūrio į saugumą per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius“, – sakė projektus pristačiusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Lydintysis Sporto įstatymo pataisos projektas numato, kad aukšto meistriškumo sporto varžybos galėtų būti rengiamos tik tos sporto šakos tarptautinės federacijos nustatytus reikalavimus atitinkančiame visuomeninės paskirties statinyje.

Taip pat numatyta, kad varžybų organizatorius turėtų užtikrinti saugumą ne tik renginio teritorijoje, bet ir jos prieigose – paprastai iki 200 metrų nuo sporto renginio teritorijos ribų, atsižvelgiant į varžybų specifiką.

„Tai yra iki 200 metrų nuo sporto renginio teritorijos ribų, prieigos atstumas siūlomas įvertinus saugos tarnybų, policijos pareigūnų, dirbančiųjų sporto renginiuose, nuomonę ir įvertinus esamų sporto arenų specifiką“, – sakė ministrė.

Keli parlamentarai kėlė klausimus dėl Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kuria draudimas asmeniui lankytis viešuose renginiuose galėtų būti pritaikomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse.

Konservatorių frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad „pertekliniai draudimai atgraso žmones nuo ėjimo į stadionus ar sporto hales“.

„Dabar pas mus įmanoma ne teismo tvarka uždrausti lankytis stadione, o po to gali būti uždrausta važiuoti į futbolo varžybas užsienyje. Ne teismo tvarka reiškia, kad už tokį pažeidimą kaip necenzūriniai žodžiai ar koks nors gestas pareigūnas gali vienasmeniškai žmogui uždrausti pusę metų lankytis sporto renginiuose, ir po to – važiuoti į užsienį“, – kalbėjo Seimo narys.

„Aš ne­su tik­ras, ar ku­rio­je nors Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­je už to­kį nu­si­žen­gi­mą to­kia baus­mė tai­ko­ma ir ar toks baus­mių tai­ky­mas iš prin­ci­po yra pro­por­cin­gas. Aš bi­jau, kad pri­im­da­mi au­to­ma­tiš­kai to­kias kon­ven­ci­jos nuo­sta­tas, mes ne tik kad ne­su­stip­rin­si­me saugumo, bet padarysime taip, kad mū­sų sta­dio­nuo­se ar spor­to sa­lė­se bus vis ma­žiau ir ma­žiau žiū­ro­vų ir sir­ga­lių“, – tvirtino parlamentaras.

Vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė teigė, kad šie nuo­gąs­ta­vi­mai „la­bai per­dė­ti, sutirštintomis spalvomis“.

„Lie­tu­vo­je to­kiems di­džiu­liams pa­sau­li­niams čem­pio­na­tams, ver­ti­nant, pa­vyz­džiui, fut­bo­lą, mes ne­tu­ri­me dar pri­tai­ky­tų, tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus ati­tin­kan­čių are­nų pir­miau­sia. La­bai ge­rai, kad kon­ven­ci­ją mes ra­ti­fi­kuo­ja­me anks­čiau, nei pra­dė­jo­me sta­ty­ti, nes ga­lė­si­me atitikti stan­dar­tus, taip pat ir sau­gu­mą“, – sakė R. Tamašunienė.

„Ki­tas nuo­gąs­ta­vi­mas dėl sir­ga­lių kaip to­kio kul­tū­ri­nio reiš­ki­nio. Aš la­bai jums pri­ta­riu ir galvoju, kad vi­si mes taip pat no­ri­me, kad sir­ga­liai elg­tų­si ir reikš­tų sa­vo emo­ci­jas sau­giai kitų ir savo pačių atžvilgiu“, – kalbėjo ministrė.