Seimo Ekonomikos komitetas, atlikdamas parlamentinę kontrolę, trečiadienio posėdyje aiškinsis situaciją Lietuvos transporto infrastruktūros sektoriuje. Apie ją pranešti pakviestas Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.
Sektorių pastaruoju metu krečia virtinė skandalų, o iš įvairių pusių vieni kitiems skrieja kaltinimai.
Konfliktai kilę dėl regioninių, valstybinės reikšmės, asfaltuotų kelių ir žvyrkelių.
Susisiekimo ministerija 2018-2020 m. yra numačiusi išasfaltuoti 1 009 km žvyruotų kelių. Šiemet valstybinės reikšmės žvyrkelių ruožams, jungiantiems asfaltuotus kelių ruožus, asfaltuoti iš programos numatyta skirti per 53 mln. eurų.
Birželio pradžioje LVK paskelbė, kad iki gegužės pabaigos pasirašyta tik 20 proc. numatytų sutarčių dėl žvyrkelių asfaltavimo.
V. Sutkus teigė, kad nėra ilgalaikės ir detalios Kelių priežiūros ir plėtros programos, lėšos planuojamos metams į priekį, o dokumentacija viešiesiems pirkimams ruošiama tik numačius tų metų programą. Taip sutarčių pasirašymas nusikelia į vasarą, tada vyksta projektavimo darbai, taigi darbai prasideda tik rudenį, prasideda šalčiai, ir visa tai lemia prastą kelių kokybę.
Be to, anot LVK prezidento, dėl vėluojančių projektų nespėjama išleisti numatomų kelių finansavimo programos lėšų, o įmonėms tai reiškia, kad jos negali išlaikyti darbuotojų, planuoti darbų apimties.
Po to, birželio pirmoje pusėje, sukvietęs pasitarimą ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, jog Lietuvoje žvyrkeliai asfaltuojami per lėtai, tad bus kuriamas naujas instrumentas, kad programa būtų vykdoma sklandžiau.
„Biurokratija žudo progresą, terminai, per kuriuos projektai sulaukia patvirtinimo iš antrinių įstaigų – netinkami. Greitis dėl to sustoja, daug konkursų neįvykusių matome dėl to, kad procedūros pažeidžiamos arba neįvykdomos“, – tada kalbėjo premjeras.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pažymėjo, kad kelių priežiūros programai Vyriausybė bendrai per metus skiria apie pusę milijardo eurų. R. Masiulio teigimu, įprastai būdavo numatoma asfaltuoti iki 100 kilometrų per metus, dabar – 300-600 kilometrų per metus.
„Tačiau net ir su turima programa žvyrkelius asfaltuotume dešimtmečiais. Tad reikia imtis kardinalaus finansavimo keitimo, tada reikėtų vertinti ir mūsų rangovų pasirengimą absorbuoti tuos darbus. Tokią programą reikėtų ruošti ne labai greitai, o duoti rangovams galimybę sukaupti pajėgumus. Be abejo, viskas susivestų galiausiai į finansavimą. Projektus būtų galima stambinti, kviesti užsienio rangovus, bet viskam reikia pinigų“, – aiškino ministras.
Finansinį instrumentą žadėta sukurti per mėnesį.
Vėliau birželį Vyriausybė nusprendė Kelių priežiūros ir plėtros programai skirti rezervinių lėšų – 18,8 mln. eurų. Šios lėšos bus panaudotos valstybinės reikšmės ir vietiniams keliams bei gatvėms rekonstruoti, taip pat darbų kokybės kontroliniams patikrinimams atlikti. Didžiausia dalis lėšų teks savivaldybių infrastruktūros projektams.
Kaip nurodė Vyriausybė, šiemet papildomų rezervo lėšų keliams ir gatvėms rekonstruoti gaus visi Lietuvos regionai.
Tačiau paskelbti ir auditų rezultatai, kurie rodo, kad problemų transporto infrastruktūros sektoriuje esamų įvairių.
Birželio viduryje Susisiekimo ministerija, kartu su valstybės įmone „Kelių priežiūra“ tęsdama buvusių regioninių kelių įmonių auditą, atskleidė tipinius pasikartojančius pažeidimus ir lėšų švaistymo atvejus.
Piktnaudžiavimo schemos klaidingai apskaitant atliktus rangos darbus, masinės komandiruotės į užsienį, mokymai šiltuosiuose kraštuose, viešųjų pirkimų pažeidimai, nepagrįsti priedai ir priemokos – tokie faktai paaiškėjo tiriant valstybės lėšų panaudojimą Kauno, Panevėžio ir Šiaulių regioninėse kelių įmonėse 2012-2017 metais.
Ministro R. Masiulio teigimu, kelininkai regionuose buvo įpratę tvarkytis kaip savo tėvonijose, o nustatyti pažeidimai – panašūs visose trijose tirtose įmonėse.
Audito metu pasirinktinai patikrinti 25 objektai, kuriuose regioninės Kauno, Panevėžio ir Šiaulių kelių įmonės buvo atlikusios asfaltavimo darbus įmonėms, ūkininkams ar privatiems asmenims. Visų šių objektų atvejais aptikta klaidinga rangos darbų apskaita, dėl kurios įmonės patyrė nuostolių.
Neatitikimai tarp faktiškai atliktų ir oficialiai apskaitytų darbų buvo nustatyti visuose 25-iuose vietoje patikrintuose objektuose.
Nustatyti pažeidimai rodo, kad įmonės negavo dalies turėtų gauti pajamų, patyrė žalą, galimai tai buvo naudinga kažkam iš atsakingų asmenų.
Nustatyti viešųjų pirkimų pažeidimų atvejai – panašūs visose trijose audituotose įmonėse. Dominavo pirkimai, vykdyti neskelbiamos apklausos būdu, buvo nuolat kreipiamasi į tuos pačius tiekėjus, taip pažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei dirbtinai ribojant konkurenciją. Ir taip toliau.
Praėjusią savaitę pristatytas Susisiekimo ministerijos inicijuotas valstybinės reikšmės kelių auditas parodė, kad be defektų – tik 4 iš audituotų 33 kelių, taip pat atskleistas piktnaudžiavimo ir pažeidimų mastas. Anot audito išvadų, iššvaistyta 16 mln. eurų.
Tikrinti keliai statyti bei rekonstruoti 2008-2017 metais. Bendra jų rekonstrukcijos ir statybos kaina yra 67 mln. eurų. Paslėptiems defektams garantija galioja 20 metų.
Nustatyta, kad 29 iš 33 audituotų kelių – nekokybiški.
Tyrimas atskleidė, kad kompromisai kelių kokybei buvo daromi ne tik vykdant rangos darbus, bet ir projektavimo metu, siekiant sumažinti statybos kaštus, teigiama išvadose.
Specialistų vertinimu, šių defektų pasekmė – 5 metais, arba ketvirtadaliu, trumpesnis nei privalo būti kelių tarnavimo laikas.
Ekspertų išvadose teigiama, kad audituoti keliai su defektais žymiai greičiau degraduoja, trūkinėja.
Tai, kad kelių darbams padaroma žala, o projektavimo kokybė – prasta, pripažino ir asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas. Tačiau, pasak jo, dėl to kaltinti vien verslą nesąžininga, esą ydinga pati viešųjų pirkimų tvarka, taip pat – valdžios nenoras bendrauti.
Audito išvadose figūruojanti kaip nekokybiškus darbus pridavusi įmonė „Panevėžio keliai“ taip pat pripažįsta, kad šalies kelių būklė prasta ir vis prastėja, tačiau esą stebina požiūris, kad kalčiausi dėl susidariusios situacijos tapo rangovai.
Pasak bendrovės, yra mažiausiai penki kelių statybos proceso dalyviai, ir tik vienas iš jų yra privatus juridinis asmuo – rangovas, kai kiti keturi – valstybinės institucijos arba jų įgalioti asmenys.
Po atlikto audito skelbiama, kad 5 objektai, kur rangos darbus atliko „Panevėžio keliai“, yra su pažeidimais arba iš viso turėjo būti nepriimti.
Tačiau kelių objektus, pabrėžiama bendrovės pranešime, rangovai valstybinėms institucijoms perduoda net ne vieną, o du kartus. Pirmąjį kartą – kai baigiami rangos darbai ir objektas perduodamas užsakovui, o šis perduoda jį eksploatuojančiai organizacijai. Antrąjį kartą objektas perduodamas pasibaigus garantiniam laikotarpiui, kuris trunka dvejus, penkerius metus ir ilgiau.
Anot įmonės, reikia žiūrėti į visumą ir vertinti visus proceso dalyvius.
V. Sutkus, pristatydamas LVK parengtą apžvalgą birželio pradžioje, Eltai sakė, kad šešėlis statybos ir rangos darbuose iš tiesų yra vienas didžiausių, tačiau to priežastis – „žiurkių lenktynės“, kurias lemia viešųjų pirkimų organizavimo tvarka. Kol ji nebus pakeista, tikėtis verslo elgsenos pokyčio esą negalima.
„Negalima tikėtis sukūrus tam tikras sąlygas, kad verslas jų nesilaikys. Kalbėdamas su politikais, vis primenu, kad politika yra menas. Daug dalykų tarpusavyje susiję, pakeitus vieną dalyką, kitoje vietoje atsiranda pasekmės, kurių gal ir nebuvo prognozuota. Jeigu nustatai, kad kuo mažesnė kaina, tuo geriau, tai ta kaina mažinama visais būdais.
Sąnaudos yra pagrindinės medžiagos ir darbuotojai. Jeigu medžiagų sutaupyti sudėtinga, darbuotojų – paprasčiau. Čia ir atsiranda šešėliniai dalykai“, – kalbėjo V. Sutkus.
Jo nuomone, reikia pereiti nuo mažiausios kainos prie ekonominio naudingumo kriterijaus viešuosiuose pirkimuose, tada padėtis pasikeistų.
