Sausio 27-oji – tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną 1945 metais buvo išlaisvinta Aušvico-Birkenau nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla 1940-1945 veikusi nacių okupuotoje Lenkijoje. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metų lapkričio 1 dienos rezoliucija paskelbė sausio 27-ąją kasmetine Tarptautine holokausto aukų atminimo diena.
Pasaulyje tragiškai žuvo 6 milijonai žydų, Lietuvoje – 200 tūkstančių.
Kurklių sinagogos feisbuko puslapyje skelbiama, kad nuo 1941 m. rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 26 d. Pivonijos miške, nuo Ukmergės nutolusiame apie 4 km į pietryčius, buvo nužudyta apie 7000 Ukmergės ir jos apylinkių, tarp jų ir Kurklių miestelio, žydų.
„Atmindami tragediją mes prisimename ir gyvenimus – žydų, šimtmečius gyvenusių šiame miestelyje, kūrusių jo kasdienybę, verslus, tradicijas. Vienas tokių bendruomenės narių buvo Kurklių sinagogos rabinas Joselis Dimantas, kuris taip pat žuvo Pivonijos miške. Šiandien sakome ačiū už atminimo išsaugojimą Sofijai Petuchauskienei ir jos vyrui a. a. prof. Markui Petuchauskui, kurių pastangomis ir lėšomis Litvakų atminimo sode (Plungės raj.) 2025 m. vasarą buvo „pasodintas“ metalinis obuolys – gyvybės, tęstinumo ir atminties simbolis.
Būtent Kurklių rabino pavardė ir buvo pasislėpusi užmarštyje, jos neprisiminė vietos gyventojai (pagal Angelės Dūdienės užrašytus prisiminimus), ji nebuvo minima Kurklių miestelio žydų istorijoje. Vienas iš tikslų atnaujinant stendą prie buvusios Kurklių sinagogos buvo surasti, kas gi buvo sinagogos rabinas, be kurio miestelio bendruomenė negalėjo apsieiti. JewishGen internetiniame puslapyje pateikta informacija skelbia, jog Kurkliuose tarnavo rabinai Moišė Braveris (nuo 1894 m.) ir Joselis Dimantas. Archyviniai duomenys patvirtino, jog 1935 m. prašymą lankyti Kurklių pradžios mokyklą pateikė du rabino vaikai – Ylka Dimantas ir Rochė Dymantaitė.
Šiandien Kurklių žydų bendruomenės vardai vėl grįžta į mūsų atmintį. Metalinis obuolys Litvakų atminimo sode ir Kurklių sinagoga liudija, kad istorija nėra baigta – ji gyva tol, kol ją prisimename, tyrinėjame ir perduodame toliau. Tai mūsų pareiga tiems, kurie buvo nužudyti, ir tiems, kurie ateis po mūsų”, – skelbiama Kurklių sinagogos pranešime.
Anykščiuose skulptorius prof. Romualdas Inčirauskas yra sukūręs net keletą skulptūrų, skirtų žydams atminti.























Žydai, Palestinos tauta žudė ir nieko visi nematė, galima vadinasi???
Irane ajatolos žudo persus dešimtimis tūkstančių, ir ka visi nemato ir tu net nežinai, galima vadinasi?
Jokios kulturos,jokio mandagumo viresniam žmogui mūsų rašytojai komėntarus nemoka parodyti,tai ko toj mūsų LIETUVAI iš tokių žmogeliu atėiti laukti….???Pasakikit jūs man, baisu.
Skaitau komentarus ir darosi liūdna dėl kaip kurių mano tautiečių mąstymo. Kiek daug neapykantos ir abejingumo kitataučiams, kito tikėjimo žmonėms. Manau pritarsite mano nuomonei, kad būtent neapykanta ,susvetimėjimas kelia didžiausią grėsmę TAIKAI. O jos mes trokštame visi, ypač dabar, kai padėtis tokia įtempta. Manau pritarsite man, kad reikia mylėti gyvenimą, kad jį turėtum. To moko istorija ,praeitis, netolima praeitis..
Atmintis-žmogaus archyvas. Šiandien gera proga pakeliauti prisiminimų labirintais. Kviečiu.
Negaila sitos tautos…Kaniukai,tremimai,kas ta dare????ogi nkvd,o joje pagrindiniai vadai kas buvo????o kas siais laikais,neseniai sake,jog zydai Lietuviu nekencia Labiau,nei Lietuviai ju????.tai ko dar cia gailetis?????ir dar Palestina-ar nenorite ponai zydu gerbejai istorijos Realios pasimokyt ir isisamonint????
Ką gi bepridursi
Izraelio nacistu ,savo ziaurumu pralenkusiu ir Hitleri, nuzudytus Palestinos vaikus ir moteris
Hitleris „globojo” šią tautą?
Nesvaik čia antisemite, tegu Palestina pirmiausia pati išsivalo nuo Hamas žmogedrų, kurie lenda pas kaimynus užsiimti terorizmu, tada nekentės jokios Palestinos moterys ir vaikai.
semite be ausu speneliu ,zmonijos atlieka
Viskas gyvenimas pas vatnikus ir antisemitus, per rurą ir į rurą. Taip niekada iš jos ir neišlindo.
Net nikas pas tamsta su Z raide,tai ka vadini vatnyku???-pats toks budamas…cia kaip patarleje,-pats smirda ir kitus tepa…
Visa tai atsiliepia-kaip nesibaigiančių nesėkmių ir nelaimių istorija virš nevykėlių lituvėlių galvų….Tsakant nekaltų nusikaltimo aukų,mirčių energija gyva ir nuolat primena apie krauju ir grobimais užlieta praeitį.