• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Trečiadienis, 25 birželio, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Sibiro tremtį įveikusi relikvija saugoma Anykščių muziejuje

Raimondas GUOBIS
2024-08-11
Naujienos
8
„Lietuvos žinių“ leidėja ir redaktorė Felicija Bortkevičienė. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Žymi valstybės veikėja, visuomenininkė, ilgametė laikraščių „Lietuvos žinios“ bei „Lietuvos ūkininkas“ leidėja ir redaktorė Felicija Bortkevičienė (1873 -1945) dažnai įvardijama viena ryškiausių XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos moterų, kuri, beje, palaidota Troškūnų parapijos kapinėse, šalia sesers Juzefos Okuličienės.
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje saugomas bene įdomiausias jubiliatę primenantis daiktas, užsilikęs mūsų krašte, tikra relikvija – F. Bortkevičienei šešiasdešimtmečio proga bičiulių padovanotas parkeris.

Sename dvare prie Troškūnų

Pasak amžininkų, o vėliau – ir istorikų, būsimoji valstybės veikėja augo Linkaičių dvare, netoli Krekenavos. Giminė garsėjo patriotine laikysena bei veikla, todėl ne vienas šios giminės atstovas dalyvavo 1863 metų sukilime, tarp jų yra ir galvą už Tėvynę padėjusių ar į tolimą Simbirsko guberniją Rusijoje ištremtų. Šlovingos praeities ir lietuviško tautinio atgimimo dvasioje brendusi F. Povickaitė – Bortkevičienė buvo viena šviesiausių Lietuvos moterų. Aštraus proto, sumani, teisinga, kupina tokių savybių ir gebėjimų, kad Lietuvos prezidente būti tiko. Dalyvavo knygnešių veikloje, Vilniuje organizavo lietuviškos draudžiamos spaudos platinimą, o viena iš svarbiausių slėptuvių buvo įrengta lietuvybės židinyje – Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Ši moteris buvo daugelio organizacijų – „Žiburėlio“ draugijos, šelpusius neturtingus lietuvius gimnazistus bei studentus, Lietuvos demokratų partijos, Lietuvos moterų susivienijimo valdybos, Moters globos draugijos – narė. F.Bortkevičienė – vienintelė moteris, priklausiusi litvomanų būreliui „Dvylika Vilniaus apaštalų“, pirmoji moteris lietuvė, tapusi Masonų draugijos nare, visos Rusijos lietuvių suvažiavimo rengėja, Lietuvių konferencijos Stokholme dalyvė, Steigiamojo seimo narė, ne kartą bausta už carinės valdžios taisyklių pažeidimus, netgi kalinta. Ji dalyvavo lietuviškos periodikos kūrimo ištakose: leido laikraščius „Lietuvos ūkininkas“ ir „Lietuvos žinios“. Įstojo į organizaciją „Litwa“. Drąsi ir nenuilstanti demokratinės tiesos skleidėja už visuomenės kurstymą nepasitikėti valdžia net ir jau nepriklausomos Lietuvos administracijos ne kartą bausta įvairios trukmės ( 1, 2 bei 5 mėnesių) areštu, 1000 ir 2000 litų baudomis. Beje, nenustatyti piktadariai 1927 metų kovo 11 d. naktį susprogdino „Lietuvos žinių“ administracijos ir spaustuvės pastatus.

Okuličių šeima Sibiro tremtyje.

Ypatingą ryšį su Troškūnų kraštu lėmė tai, kad F. Bortkevičienės sesuo Juzefa ištekėjo už inžinieriaus, karšto patrioto, kovotojo prieš caro valdžią, socialdemokrato Kazimiero Okuličiaus. Sesuo taip pat aktyviai dalyvavo demokratiniame judėjime, tad jos gyvenimas irgi buvo ne tik romantiškas, bet kupinas ir pavojų: ne kartą buvo įkalintas ir vyras, ir ji pati. Tapusi našle, apsigyveno giminės dvare Latavėnuose, netoli Troškūnų.

Sesers anūkų auklėtoja

F.Bortkevičienės sesers Juzefos sūnus Jonas Okuličius 1933 metais perdavė Šiaulių „Aušros“ muziejui Latavėnų dvare turėtus Lietuvos – Lenkijos valstybės vadovų portretus. 1935 metais, mirus motinai, Jonas, tuo metu Žemės ūkio akademijoje studijavęs agronomiją, sugrįžta į Latavėnų dvarą ūkininkauti. Iš plačių dvaro valdų bebuvo likę apie 80 ha, mat vykdant žemės reformą dvarininkams būdavo paliekamas tik toks plotas, o perviršis paimamas į valstybės fondą.
J. Okuličius vedė Mariją Čerkauskaitę ir susilaukė penkių vaikų: Kazimiero, Algirdo, Jono, Stepono ir Felicijos. Mirus močiutei, F. Bortkevičienės seseriai Juzefai, vyresnieji vaikai gerai prisimindavo jais besirūpinusią ir tikrąją močiutę pakeitusią išmintingąją F. Bortkevičienę.

1945 m. spalio 21 d. F. Bortkevičienė mirė Kaune. Vykdant velionės valią, palaikai palaidoti Troškūnų kapinėse, giminės kape.
Kodėl Troškūnuose? Mat savo amžinojo poilsio vietą F. Bortkevičienė buvo pasirinkusi ir nurodžiusi 1941 m. sausio 30 d. surašytame testamente: „…Viskas, ką aš turiu, priklauso Jonui Okuličiui po mano mirties. Norėčiau būti palaidota Troškūnuose kuo kukliausiai šalia motinos ir sesers“. Taip pat prašo išsiuvinėtą fotelį bei paveikslą atiduoti Vytauto muziejui. O jei ten šitie brangūs daiktai netiktų, tai parsigabenti į Latavėnus. Dar mini komodoje įdėtą auksinį laikrodėlį, kuris priklauso „Žiburio“ draugijai, o ten pat esantis antrasis auksinis laikrodukas esantis jos pačios.

Felicijos Bortkevičienės parkeris, saugomas Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus lobyne.

Velionė F. Bortkevičienė spalio 21 d. 8 valandą ryto buvo pašarvota Kauno AB „Varpas“ salėje, tačiau atsisveikinti su velione ir pagerbti ją žmonės galėjo tik vieną dieną, nes sovietai reikalavo kuo greičiau mirusiąją išgabenti į laidojimo vietą, net atsiuntė sunkvežimį. Laidotuvininkai, išvykę naktį, sustojo nežinomame sodžiuje, kuriame sulaukė ryto, nes laikai buvę neramūs. Rytą atvykus į Troškūnų kapines, susirinko nedidelis būrelis bičiulių ir artimųjų. Laidojant F.Bortkevičienę, velionės bičiulės Sofijos Kymantaitės – Čiurlionienės sukurtą atsisveikinimo eilėraštį paskaitė V. Žitinevičius:

„ Žemės druska Tu, gintaras buvai mums ir būsi,/ Sąžinės balsas buvai Tu ir būsi,/ Parodžiusi darbo Pavyzdį didį ir šventą,/ Kaip turi žmogus gelbėt žmogų…“
F. Bortkevičienę savo didžių darbų įkvėpėja bei dvasine mokytoja laikė, itin gerbė ir garsus spaustuvininkas, vienas iš pogrindinės spaustuvės „AB“ kūrėjų Vytautas Andziulis. Jis kartu su bendraminčiu ir šventos misijos dalininku Bacevičiumi įsirengė nedidelę spausdinimo įmonę Salių kolektyviniuose soduose, ant Neries kranto, mažo namelio rūsyje. Ten spausdino maldaknyges, knygas apie šventųjų gyvenimus ir kitus religinius raštus. Būtent jie, kartu su kitais bičiuliais, pasirūpino, kad „varpininkės“ F. Bortkevičienės kapas Troškūnų kapinėse būtų pažymėtas meniška skulptūra.

Per Sibiro tremtį – į Lenkiją

1948 metų gegužės 22 d. gausi Okuličių šeima iš Latavėnų buvo ištremta į Rusijos gilumą ir pateko į Orešnos gyvenvietę, esančią Manos rajone, Krasnojarsko srityje. Ten darbavosi žemės ūkyje, kirto miškus. 1956 m. gruodžio mėnesį, praradę viltį sugrįžti į Lietuvą, Okuličiai išvažiavo į Lenkiją. Įsikūrė Gdynėje. Užaugo vaikai. Sūnūs dirbo laivų statykloje, įsitraukė į profsąjungų judėjimą „Solidarumas“. Daugelis stebėjosi, kad sovietai išvežė Okuličius: juk jie buvo už demokratiją, gal net už žmonišką socializmą. Apie tai išgirdę jų bendražygiai kovose prieš caro valdžią, seni socialdemokratai stebėjosi tokiu valdžios neapdairumu. Bet niekas Okuličių paleisti iš tremties nesirūpino: matyt, sprendimas buvęs teisingas, juk šeimos galva Jonas priklausė Troškūnų šaulių būriui, save laikė lietuviu patriotu, mėgo dainuoti karžygišką lietuvių dainą „Kur lygūs laukai“.

Relikvijos sugrįžimas

Pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais, tuoj po 1990 – ųjų, susipažinau su iš Lenkijos į tėviškę vasaromis parvažiuojančiu paviešėti inteligentišku pusamžiu vyriškiu Algirdu Okuličiumi. Jis, pasirodo, buvo F.Bortkevičienės sesers anūkas. Senojo dvaro jau nebebuvo, tik raudonų plytų namelis. Padedant bičiuliams, tėviškėje, senojo dvaro liepų alėjos pradžioje, Algirdas su artimaisiais atstatė kryžių. Nors ir sielodamasis, bet suprasdamas, kad jo šeima į lietuvybę jau negrįš, nes „nudžiūvusi lietuviško medžio kamieno šaka“, sumanė šeimos relikvijas, išsaugotas per visas negandas, padovanoti Lietuvos muziejams. Kuomet manęs klustelėjo, kur vertėtų perduoti F. Bortkevičienės parkerį, aš nė nemirktelėjęs atsakiau, kad tik Anykščių muziejui. Taip ir nutiko. Žalsvo perlamutro, į marmurą panašios spalvos 12 centimetrų ilgio parkeris su amžinąja plunksna, ant žalvario žiedelio išgraviruotomis datomis „1873 -1933 IX 1“ bei inicialais „FB“, pagamintas Kanadoje, pateko į A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus lobyną.

Algirdas 2008 m. miršta, jo kūnas kremuojamas, pelenai padalijami į dvi dalis ir urnos su jais palaidojamos Gdynėje, prie tėvų, bei Troškūnuose, prie senelių. Koks gražus, išmintingas, ypatingą šio žmogaus dvasią išryškinantis apsisprendimas…

Komentarai 8

  1. Pagarba says:
    11 mėnesių ago

    Pirmoji moteris masonė. Pagarba žmonėms, kurie nešė į Lietuvą šviesą ir tiesą. Ne veltui universitetas pavadintas masono Mykolo Romerio vardu, Vilniaus ir visos Lietuvos šventovė Katedra siejasi su masonu L. Stuoka-Gucevičiumi, sukilėlių vadas Tadas Kosčiuška, Lito tėvas Jurgutis, net Tautišką giesmę sukūrė ne kas nors kitas, o tikras masonas Vincas Kudirka.

    • Dar ziobtelk apie masonus says:
      11 mėnesių ago

      ir tave is po zemes iskasiu ,isgama.Rado daunas ka garbinti

      • Wc says:
        11 mėnesių ago

        Saulės smūgį gavai.

      • Šlovė says:
        11 mėnesių ago

        Masonai yra geriausia kas nutiko Lietuvai.

  2. Nu says:
    11 mėnesių ago

    Jeigu vokiečiai,tai į dujų kameras.

    • uuu says:
      11 mėnesių ago

      Nubusk

  3. Janina Dieve,palaimink Mykolą ir dar nors 100 tokių laimėtojų Lietuvoje surask... says:
    11 mėnesių ago

    Štai kas išsaugojo Lietuvą ir tebus mūsų širdyse Amžiams.

    • TRK. says:
      11 mėnesių ago

      Tikri Lietuvos žmonės.Ne skundiksi,ne vagys,ne žudikai.Garbė tokiems.

Kitas įrašas

Rugpjūčio 10 dienos apskrities įvykių apžvalga

Panašūs straipsniai

S. Žiūros nuotr.

Šunys pagalbininkai teiks pagalbą žmonėms su negalia

2025-06-25
0

Siekiant, kad žmonės su negalia galėtų sėkmingai naudotis šunų pagalbininkų pagalba, bus patobulintas prieinamumo reglamentavimas, įtvirtinta asmenų su negalia teisė...

Gesino Joninių laužą

2025-06-25
1

Ugniagesiai gelbėtojai praneša, kad birželio 24-ąją, 0 val. 48 min., taigi Joninių naktį,  Surdegyje gesino laužą. „Namo kieme 2 x...

Joninės Anykščių rajone

2025-06-25
2

Birželio 24-oji - Joninės, arba Rasos - nuo seno švenčiama visoje Lietuvoje.

Kasmet apie birželio 22 – 24 d. Lietuvoje...

Girtas vyras mušė girtą moterį

2025-06-25
1

Birželio 25-ąją apie 1 val., Skiemonių seniūnijos, Dalinkos kaime, namuose vyras (gim. 1988 m.) (neblaivus) naudojo fizinį smurtą moters (gim....

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Šunys pagalbininkai teiks pagalbą žmonėms su negalia
Gesino Joninių laužą
Joninės Anykščių rajone
Girtas vyras mušė girtą moterį
Į regioninė Kultūros tarybą deleguos Daivą Perevičienę
Utenos apskrities policijos pareigūnai – sportiški, taiklūs ir vieningi!

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Birželio 24 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 23 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 22 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 21 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 21 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 19 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Seime – svarstymas steigti 400 mln. eurų vertės Kelių fondą
Dėl mažų algų ir darbuotojų stygiaus prie Vyriausybės protestuos statutiniai pareigūnai
Nepaisant prognozių, ugniagesiams Joninių naktis – rami: nuvirtusius medžius šalino 14 kartų
Ministras: plečiamas mokamų kelių tinklas apsaugos krašto kelius nuo sunkiojo transporto žalos
Siūloma nustatyti baudas už suktinių paruoštukų pardavimą automatuose nepilnamečiams
Praplėtus mokamų kelių tinklą gali brangti tarpmiestinių autobusų bilietai, sako ministras

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Ar domitės Lietuvos meškomis?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu baldai

Anyksciu baldai

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

anyksta 300×250

anyksta 300×250

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

800x800_AGROBITE_LT

800x800_AGROBITE_LT

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

baseino bangenis stovykla

baseino bangenis stovykla

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In