Prof. Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms skirtą fotografijų, dokumentų ir spaudos leidinių parodą „Iš Kunigiškių- į platųjį pasaulį“ susidomėję apžiūri (iš kairės į dešinę) istorikas profesorius akademikas Antanas Tyla, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, dr. Rimantas Astrauskas ir muzikos teoretikas, muzikologas, pedagogas, A. J. Greimo paveldo saugotojas ir populiarintojas, humanitarinių mokslų daktaras prof. Karolis Rimtautas Kašponis. Autoriaus nuotr.
Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininė muzikologijos grupė, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius spalio 7-ąją suorganizavo popietę „Susiburkime Algirdo Juliaus Greimo vaikystės namuose“, skirtą pasaulinio garso mokslininko, semiotiko, kalbotyrininko, lietuvių mitologijos tyrinėtojo profesoriaus Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms.
Į renginį, vykusį Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje Anykščių rajono Kunigiškių I kaime, susirinko ne tik vietiniai gyventojai, bet atvyko ir gausus būrys šio iškilaus mokslininko įvairiapusės veiklos tyrinėtojų, jo atminimo sergėtojų iš daugelio mūsų šalies vietovių, apsilankė ir A. J. Greimo semiotinių studijų centro, UNESCO organizacijos Lietuvos skyriaus atstovai. Pirmą kartą Kunigiškiuose veikiantį muziejų aplankė ir žinomas istorikas, habilituotas daktaras, akademikas, profesorius, Anykščių rajono Garbės pilietis Antanas Tyla.
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO Generalinė konferencija 2015 metais paskelbė 2016-2017 metais minimų sukakčių sąrašą, į kurį buvo įtraukta per 40 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų. Šiame sąraše atsirado ir visame pasaulyje garsaus kalbininko, vieno iš semiotikos mokslo kūrėjų prof. Algirdo Juliaus Greimo (1917-1992) pavardė. O šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Algirdo Juliaus Greimo metais.
Garsiojo mokslininko 100-mečiui skirti minėjimai, mokslinės konferencijos, parodos jau vyko Vilniuje, Kaune, Kupiškyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Prienuose ir kitose šalies vietovėse, artimai susijusiose su prof. A. J. Greimo gyvenimu, mokslais gimnazijose, studijomis universitetuose, moksline, kūrybine, visuomenine veikla, neužmirštas šio iškilaus mokslininko atminimas ir užsienyje. Netolimoje ateityje Kaune turėtų iškilti ir prof. Algirdo Juliaus Greimo atminimą įprasminantis paminklas.
Neatsitiktinai popietė, pavadinta „Susiburkime Algirdo Juliaus Greimo vaikystės namuose“ buvo suorganizuota Kunigiškių I kaime. Būtent Kunigiškai buvo pirmoji būsimojo mokslininko gyvenamoji vieta Lietuvoje. Jis gimė 1917 metų kovo 9-ąją Tuloje (Rusija), kur tėvas Julius Greimas Pirmojo pasaulinio karo metu evakuotų lietuvių pradžios mokykloje dirbo mokytoju. 1918 metų vasarą mokytojas Julius Greimas su žmona Konstancija Mickevičiūte-Greimiene ir vaikais- septynmete dukra Gražina bei vienerių metukų sūnumi Algirdu Juliumi – grįžo į Lietuvą. Iš Tulos parvykęs mokytojas vėl buvo įdarbintas toje pačioje Svėdasų krašte veikusioje Kunigiškių pradžios mokykloje, kurioje teko dirbti ir anksčiau- 1913-1915 metais. Erdviame mokyklos pastate buvo įrengti ir butai mokytojams, tad šiame name Greimų šeima ir apsigyveno. 1919 metų rudenį Greimai iš Kunigiškių išsikraustė į Kupiškio kraštą, paskui apsigyveno ir kitose vietovėse, kadangi anuomet mokytojams gana dažnai tekdavo keisti darbo vietas.
Tas buvusios pradžios mokyklos pastatas- istorijos paminklas- Kunigiškiuose išlikęs iki šių dienų. Restauruotame name jau trisdešimt metų veikia Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, kuriame yra įrengta ir prof. A. J. Greimo atminimui skirta ekspozicija.
Pirmiausia visi susirinkę į renginį, apžiūrėjo fotografijų, dokumentų ir spaudos leidinių parodą, skirtą Algirdo Juliaus Greimo metams „Iš Kunigiškių–į platųjį pasaulį“, kuri eksponuojama tame kambaryje, kuriame vaikystėje teko gyventi būsimajam mokslininkui prof. A. J. Greimui. (Ši paroda, suorganizuota panaudojant Lietuvos valstybinio archyvo, taip pat prof. Karolio Rimtauto Kašponio bei muziejininko, žurnalisto Vytauto Bagdono sukauptą medžiagą, veikia muziejuje jau gerą pusmetį, veiks dar kurį laiką ir ateinančiais metais).
Susibūrus muziejuje įrengtoje senovinėje klasėje, sveikinimo žodį tarė Anykščių muzikos mokyklos direktorė Kristina Vičinienė, pristačiusi koncertuoti atvykusius moksleivius ir pedagogus. Trumpą, bet labai gražią, įspūdingą muzikinę programą atliko mokytojos Linos Pipirienės vadovaujamas smuikininkų ansamblis (akomponavo mokytoja Regina Vladikytė), nuostabiai grojo pianinu mokytojos Irenos Meldaikienės klasės auklėtinė, respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė Faustina Kiaušaitė.
Popietės metu buvo išklausyti trys pranešimai. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės sekretorius Rolandas Aidukas perskaitė pranešimą „Algirdo Juliaus vaikystės atspindys prof. Karolio Rimtauto Kašponio knygoje „Greimas arti ir toli“. Pasak pranešėjo, ši gausiai iliustruota, preciziškai surinktais faktais, archyviniais duomenimis paremta knyga, parašyta lietuvių ir anglų kalbomis, yra ir svarbių dokumentų sąvadas, ir fotografijų albumas, ir prof. Algirdo Juliaus Greimo vaikystei skirtos nuotraukų parodos katalogas, tad neveltui knygyne „Akademinė knyga“ buvo ji buvo patekusi į populiariausių leidinių reitingus.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaras, Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės narys Rimantas Astrauskas pranešime apžvelgė Algirdo Juliaus Greimo mitologijos studiją „Apie dievus ir žmones“, lietuvių mitologiniais tyrinėjimais pagrįstus kitus garsaus semiotiko mokslinius darbus.
Su Anykščių kraštu artimai siejamas muzikos teoretikas, pedagogas, muzikologas, prof. Greimo paveldo saugotojas ir populiarintojas, humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaras, Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės pirmininkas Karolis Rimtautas Kašponis išsamiai savo pranešime apžvelgė prof. Algirdo Juliaus Greimo kaip vienos žymiausių pasaulyje Paryžiaus semiotikos mokyklos pradininko ir vadovo mokslinę veiklą, semiotikos mokslo reikšmę pasaulyje. Kaip prisiminė prof. K. R. Kašponis, jis Algirdu Juliumi Greimu susidomėjo atsitiktinai. Tarptautinės semiotikos studijų asociacijos prezidentas Suomijos mokslininkas prof. Ero Tarastis (Eero Tarasti) jam pasiūlė parengti darbą apie A. J. Greimo gyvenimo periodą Lietuvoje. Tai padaryti jis sutiko, pagalvojęs, kad tai bus visai nesunki užduotis. O kai pradėjo užrašinėti mokslininką pažinojusių prisiminimus, rinkti medžiagą archyvuose, viską sisteminti, kaupti, paaiškėjo, kad laukia milžiniškas darbas, tačiau atsisakyti jau nebegalėjo. Taip atsirado po Lietuvą ir užsienio šalis apkeliavusi fotonuotraukų ekspozicija „Algirdo Greimo vaikystė“, buvo parengta ir išleista nemažai įvairios apimties spaudos leidinių ir knygų, paminklinės lentos bei kitokie atminimo simboliai papuošė vietas Lietuvoje susijusias su prof. A. J. Greimo gyvenimu ir veikla, įvairiais renginiais prisimenamas ir pagerbiamas vienas žinomiausių lietuvių tarptautiniame mokslo pasaulyje žmonių.
Habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, vertėjas, literatūrologas, kritikas A. J. Greimo semiotinių studijų centro vadovas profesorius Kęstutis Nastopka trumpai apibendrindamas popietę muziejuje, negailėjo komplimentų renginio organizatoriams ir prof. A. J. Greimo atminimo sergėtojams. „Juk Kunigiškių sodžiaus muziejuje sukaupti tokie istorinio ir kultūrinio paveldo lobiai, taip rūpestingai tvarkomos ekspozicijos, taip prasmingai gerbiamas ir saugojamas žymių kraštiečių atminimas, kad tuo tikrai būtų patenkinti ir Juozas Tumas-Vaižgantas, ir Algirdas Julius Greimas“,- kalbėjo svečias iš sostinės.
