Gandrai įsikūrė ant stulpo Svėdasų bažnyčios pašonėje.
Bene prieš porą metų pastebėtas keistas Svėdasų apylinkių gandrų elgesys – jie žūtbūt stengiasi įsikurti miestelyje. Kaip senstelėję atkampių sodžių gyventojai, persikeliantys kur patogiau, taip ir šie paukščiai tarsi ieško socialiai judresnių vietų miestelyje ir krauna lizdus ne medžiuose, bet ant elektros stulpų, net stengdamiesi įsikurti pačiose judriausiose gatvėse.
Kas nutiko, kodėl taip keistai elgiasi gandrai?
Jau pernai keisti gandrai, pradžioje vienas – tarsi niekaip neapsisprendžiantys, kur norėtų įsikurti – vienu metu labai intensyviai bandė sukti lizdus, nešti įvairias šakas, žabus ant kelių elektros stulpų, net ant smarkiai nupjautos kalėdinės eglės viršūnės apdžiūvusio stuobrio. Jei ten būtų įsikūręs, tai bibliotekos lankytojai galėję be jokių pastangų, tiesiog per langą, stebėti populiariųjų šalies paukščių šeimyninį gyvenimą. Tačiau „eglės projektą“ gandrai greitai pametė, kaip ir „kryžiaus projektą“ Butėnuose, kur bandė krauti lizdą ant didžiausio, jubiliejinių 1990 metų kryžiaus kryžmos.
Šių metų gegužę gandrai ėmėsi ryžtingų veiksmų – nusprendė tiesiog užimti Svėdasų miestelį.
Vieną lizdą susisuko Vilniaus gatvėje, antrą – Liepų gatvėje, net du – pagrindinėje Juozo Tumo-Vaižganto gatvėje, prie pat paminklų dirbtuvių ir šalia bažnyčios, bei dar vienas nuo jos atsišakojančiame skersgatvyje – Siaurojoje gatvelėje.
Įsikūrus gandrams prie pat bažnyčios, šalia paminklo kan. J. Tumui-Vaižgantui, ėmė kurtis mažytė kolonija – nes lizde ant gretimo stulpo prie keliuko į senąją kleboniją gandrai jau gyvena kelis metus. O tai jau šiokie tokie laikinai mūsų šalyje gyvenančių, iš Afrikos tik vasarai atskrendančių, paukščių kolonijos požymiai.
Prie Alaušo gali nelikti nei varlių, nei kitokių į didžiųjų ir žiauriai plėšrių paukščių racioną patenkančių gyvių. Gali nukentėti net ir jaukiai prie „Narijanos“ degalinės ties kryžkele gyvenantis zuikis ir jo šeimyna.
Autoriaus nuotr.
Prieš įsikurdami lizduose, šiemet gandrai sklandė šen ten, teko matyti net dviejų jaunikių smarkias muštynes ore, abu suko ratais aplinkui kraunamą lizdą.
Kitą dieną didžioji drama baigėsi: buvo matyti tik vienas neseniai įkurtuose namuose tupintis. O antrasis, matyt, aistringoje medžioklėje kemša į savo gūžį viską, ką tik valioja nugalabyti – ir paaugusius įvairių žvėrelių ir sparnuočių jauniklius užkapoja, net kiaušinius kur patikęs surenka ir skriaudžia, veja nuo maisto šaltinių visus kitus paukščius.
Nūnai ne tik pievas šukuoja, bet ir ūkininkams sujudinus žemę, labiausiai ariant, dešimtys susirenka – jokių šansų jokiam dirvų gyventojui sveiką kailį išnešti. Iki tol čia duoną pelniusios varnos, kuosos iš laukų tarsi išguitos, skriaudą ir badą jaučia.
Gandrai ir visus savo nusilengvinimo reikalus vietoje susitvarko: nuo gretimo namo st
go, net bažnyčios bokšto ar savojo lizdo. Nė kiek nenustebčiau, kad kada ant pravažiuojančio automobilio ar praeivio savo gėrį pataikytų.
Ir kaip čia su tokiais paukščiais draugėje gyventi? Ar nevertėtų juos iš miestelio iškeldinti? Ar tiesiog humaniškai jų pamažinti? Juk prieš keletą metų ir garsus gamtininkas, paukščių gyvenimo žinovas dr. Bronius Šablevičius siūlė gandrų skaičių reguliuoti, tiesiog sumažinti, kaip kad elgiamasi su kitų rūšių plėšrūnais, nes jie akivaizdžiai kenkia gamtai, kai kuriuos gyvūnus net stumia į išnykimo bedugnę.
Aš nebenorėjau gyventi…
Sveiki,norėjau pasidalinti savo tikru liudijimu.Atsiprašau už klaidas ,bet manau suprasit ką norėjau parašyti.Visada galvojau,kad esu geras žmogus ir po mirties nukeliausiu į dangų (rojų).Nes dariau viską pagal senas tradicijas,kaip ir dauguma katalikų.Lankiau bažnyčią,ėjau išpažinties ir taip toliau.Bet mano gyvenime nebuvo tikrojo Gyvojo Dievo.Nes atbuvęs bažnyčioje ir gavęs „palaiminimą”,grįždavau į savo baisų gyvenimą kuriame buvo pilną nuodėmių.Pykčio,apkalbų,keiksmažodžių,melagysčių,puikybės,godumo,barnių, veidmainyščių,savanaudiškumo,alkoholio,rūkymo,ištvirkavimų,nesantuokinių lytinių santykių,pornografijos,masturbacijos,mintimis galvojau visokias nešvankybes,rūpinausi perdėtai savimi ir savo išvaizda.Kad patikčiau kitiems,o vidus buvo prasmirdęs ir supuvęs nuo nuodėmių.Ir galvojau,kad tai normalu ir esu geras žmogus.Tai juk žmogiška,juk niekam blogo nedarau.Svarbiausia žmogaus neužmušti,o visą kitą Dievas atleis.Ir aš labai klydau,taip galvodamas! Kol vieną rytą atsikėlus man dingo noras gyventi.Norėjau nusižudyti! Nes nebepakėliau nuodėmių naštos! Nebekenčiau savo kūno! Norėjau sunaikint jį,atimdamas sau gyvybę! Su kiekviena minute darėsi vis blogiau ir blogiau! Bet Dievas davė mano galvoje tokią baisią mintį,kad jei nusižudysiu,tai manęs laukia amžinos kančios pragare.Ir iš ten jau grįšt nebegalėsiu.Tas noras atimti sau gyvybę niekur nedingsta,o tik dar labiau stiprėja! Norėjau save suplėšyti gabalais,kad manęs nebeliktų visai.Tokio jausmo dar niekada gyvenime nejaučiau,nebežinojau ką daryt! Tai žodžiais neįmanomą perteikt! Tai reikia išgyventi.Tai baisiausias jausmas ką gyvenime esu patyręs.Dabar suprantu,koks baisus yra jausmas kai Dievas palieka žmogų atsitraukdamas nuo jo.Tai nežmoniškai didelė dvasinė kančia.Neįmanoma to nupasakot…Vėl Dievo atsiūsta man mintis,kad jokie daktarai čia nepadės.Aš nebežinojau ką daryt,buvau visiškoje neviltyje.Galvojau,kad nieks man jau nebepadės…Tada prisiminiau Dievą ir verkdamas su didele nežmoniška kančia,šaukiausi Jėzaus Kristaus ir sakau: Dieve,jei Tu tikrai esi,tai padėk man,nes nebežinau kas darosi,man labai blogai,padėk Jėzau!!! Ir man taip prašant ir besimeldžiant pradėjo gerėt ir dingt tas baisus noras nusižudyti.Kol visiškai pranyko. ŠLOVĖ DIEVUI!!! Nuo to laiko pradėjo megztis mano draugystė su tikruoju ir Gyvuoju Dievu.Ir davė Dievas suprast,ką dariau negerai.Kad visos nuodėmės nėra toleruotina ir normalu.Nes Dievas yra Šventas ir jokios nuodemės nekenčia! Negali sakyti,kad myli Dievą ir tiki Juo,jei nesielgi taip,kaip moko Jo žodis(Biblija). O vietoje to,žiūri visokias televizijos laidas,filmus kuriuose vaidina visokie paleistuviai ir bedieviai.Toks žmogus nėra priimtinas Dievui! Negali tarnauti Dievui ir šėtonui vienu metu! Suprantu,tai nėra lengvą atsisakyti visų blogų dalykų prie kurių esam pripratę.Bet kito kelio nėra,norint patekti į rojų. Todėl nuoširdžiai savęs paklausk? Ar ir tu esi ir laikai save geru žmogumi,darydamas tokias nuodėmes,kaip ir aš??? Štai ką turi daryti,kad būtum išgelbėtas. Turi nuoširdžiai atgailauti ir atsiprašyti Jėzaus Kristaus už visas savo nuodėmes ir kad išgelbėtų iš nuodėmių vergijos ir amžinos pražūties.( Amžinų kančių pragare) Ir Jėzus jus tikrai išgirs. Tim 2,5 Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas-žmogus Kristus Jėzus.Jis vienintelis užtarėjas prieš Dievą Tėvą! Ne jokie angelai,Petrai,Marijos ar dar kas.Jiems melstis ir prašyti jų užtarimo bei juos garbinti nereikia ir negalima.Nes mes turim vienintelį užtarėją Jėzų Kristų.Nors kai kurie moko priešingai! Todėl reikia asmeniškai pačiam skaityti kanoninę Bibliją,pradedant nuo Naujojo testamento ir prašyti Dievo,kad padėtų suprast kas ten parašyta,bei pažinti tikrą tiesą.Nes kitu atvėju pasiklydę pasaulio meluose pražūsit! Skaistyklos nėra! Rojus arba pragaras.Neapsigaukit!!! Didžiausia žmonių klaida,kad patys nenori pažinti tikrojo Gyvojo Dievo bei Jo žodžio( tikros tiesos) kuri juos išgelbės! Nes šėtonas daro viską,kad tik žmonės neskaitytų Biblijos ir nesužinotų tikros tiesos! Juk šėtono tikslas žmonės pražudyti! Todėl nelaukit,kad nebūtų per vėlu! Nes po mirties nieko jau nebegalėsit pakeisti,ir atsiradęs jūsų tikėjimas jau niekuom nebepadės. Juk negali iš Dievo tikėtis pasigailėjimo,kai pats Jį atmeti ir nenori su Juo susipažint,skaitydamas Bibliją ir nuoširdžiai to norėdamas.Dievas labai yra mylintis,bet ir teisingas bei grieštas tiems kurie Jį atmeta ir neklauso Jo. Tad labai gerai pagalvokit,kad netektų amžinybėje gailėtis. Tepasigaili Dievas jūsų ir padeda atrasti kelią pas Jį.
Atgailos malda
Viešpatie,Jėzau Kristau,gailiuosi nuoširdžiai dėl visų blogų dalykų,kuriuos esu padaręs savo gyvenime.Prašau atleisk man.Aš nusigręšiu nuo viso to blogo,kurį žinau,kad dariau.Ačiū,Jėzau,kad mirei ant kryžiaus dėl manęs,kad išlaisvintum mane nuo nuodėmių.Ateik į mano gyvenimą,mokyk mane,kaip teisiai gyventi,vesk mane savo keliu,pripildyk Šventąja Dvasia ir pasilik su manimi amžinai,kad neįšeičiau į pražūtį.Ačiū Tau Jėzau.Amen.
Jn 3,16
Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų(Jėzų)kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Jn 3:36
Kas tiki į Sūnų,turi amžinąjį gyvenimą,o kas netiki į Sūnų-gyvenimo nematys:ant jo pasilieka Dievo rūstybė.
Kaip visuomet, ponas Guobis parašė nepilną tiesą. Jis pro bažnyčią vaikšto, tai ten esančius lizdus ir suskaičiavo. O juk gandrai perėjo ir prie mokyklos ant stulpų esančiuose gandralizduose. Bet pro mokyklą jis nevaikšto ir nemato. Reikėtų šitam autoriui pasistengti rašyti atidžiau, nesivaikyti vien kiekybės, turėtų ir rašinių kokybė rūpėti.
Na jei gandrams patinka miestelis ir jie suka lizdus net miestelio centre taigi puiku, bus linksmiau ir žmonems su tokiais kaimynais, gal nereiketu triukšmo kelti, visiems vietos užteks.
Viskas rajono valdančiųjų rankose- jeigu nori savo gandrams stulpus su Komunalinio ūkio gatvių apšvietimo stulpais, tinkamais gandrų lizavietėmis laiko, o jeigu nenori ir netiesia požeminių elektros kabelių miestelyje ir naujų stulpų su moderniais šviestuvais nestato XXIa 3-ame dešimtmetyje …
Pagaliau prisi..so prie stulpo. Viskas pagal patarles.
Žmogui viskas negerai,gal geriau,kad ir kaimynų žmonių nebūtų.
ar straipsnio autorius nesupranta kokios partijos simbolis dominuoja Anykščių rajone, o tuo pačiu ir Svėdasuose :). Matomai svėdasiškiai rožių nebeaugina ir net nedovanoja ponioms…
Parazitai ar ne parazitai priklauso nuo požiūrio. Jei patinka kiškiai, kurapkos tada parazitai. Kurapkų tikrai gaila, bet kiškių ne.
kiskis blogo padare ? Gandras kenkejas vienareiksmiskai ir nera ko ju gaileti ,kaip ir gerviu
Obelų sodmenų niekas už dyką neduoda.