Ugniagesiai kaminus valo ir už dyką

Nesiliaujant šalčiams, intensyvus ir krosnių kūrenimas. Neretai, nuolat kūrenant, nuo netvarkingų krosnių ar kaminų kyla gaisrai.
Anykščių rajono ugniagesių tarnybos vadovas–viršininkas Valdas Tereškevičius „Anykštos“ skaitytojams pasakė, kaip reikia prižiūrėti savo kaminus, kad nekiltų nelaimė. Negana to, V. Tereškevičius papasakojo, jog jau metus laiko senyvo amžiaus ir neįgalūs asmenys gali už Anykščių rajono savivaldybės lėšas gauti kamino ar krosnies valymo paslaugą, apie kurią „Anykštos“ kalbinti senjorai ar jų artimieji nieko nežinojo.

Nemokama, bet neviešinama

„Savivaldybė turi galimybę ir skiria lėšas pagal programą valyti kaminus neįgaliems, pensinio amžiaus žmonėms su mažomis pajamomis. Praėjusiais metais 20 kaminų buvo išvalyta. Tvarka, kai žmogui gali nemokamai išvalyti kaminą, yra tokia: seniūnai surašo tokių žmonių sąrašą, pateikia jį savivaldai. Nusprendėme, kad geriau imtis priemonių, nei po to matyti skaudžias pasekmes“, – apie galimybę žmogui nemokamai išvalyti kaminą pasakojo V. Tereškevičius.

„Buvome susirinkę savivaldybėje, diskutavome, kaip padėti žmogui, nukentėjusiam nuo gaisro, kokią galime teikti materialinę, psichologinę pagalbą. Norime padėti tiems, kurie turi mažiausias galimybes ir noriu, kad apie tai sužinotų kuo daugiau žmonių. Jei matom, kad tikrai žmogus neturi už ką išsivalyti kamino, pas jį tikrai atvažiuos tarnyba ir išvalysim. Savivalda ir pečius tvarko – tam irgi yra numatyta tvarka. Kelis pečius ir išvalėme, ir sumūrijome, ir kaminus išvalėme, buvo pakeista elektros instaliacija. Tai irgi labai svarbu, nes kas trečias gaisras įvyksta dėl netvarkingos vienokios ar kitokios instaliacijos – ne tik lempučių, bet ir į pečių einančios. Buvo skirtos lėšos – kiek, nepasakysiu, bet pagal planą, nemažai. Tikriausiai jos visos buvo išnaudotos“, – apie dar praėjusiais metais pradėtą teikti paslaugą kalbėjo ugniagesių tarnybos vadovas–viršininkas, kuris sakė norintis, kad tokią paslaugą gautų ir šeimos, turinčios mažamečių vaikų, kad tokioms šeimos „automatiškai būtų diegiami dūmų detektoriai“.

„Šitą prevencinių priešgaisrinių priemonių planą mūsų savivaldybė padarė pirmi Lietuvoje. Ir jis pasitvirtino“, – pridūrė V. Tereškevičius.
„Anykšta“ apie tai, ar girdėjo, kad savivaldybė gali suteikti pinigų kaminui ar krosniai išvalyti, paklausė kelių pensinio amžiaus rajono gyventojų.
Jonas Linkevičius iš Raguvėlės (Troškūnų seniūnija) kalbėjo: „Tokios galimybės negirdėjau, bet aš išsivalau ir pečių, ir kaminą pats. Neieškau nieko. Ačiū, man pagalbos nereikia. Nenoriu teigti, kad nieko nebuvo – ir dabar „Anykštą“ pasidėjęs skaitau – bet apie tai nieko negirdėjau.“
Svėdasiškės senjorės Janinos Jakutienės sūnus, nenorėjęs pasakyti vardo, sakė: „Negirdėjau apie tai. Bet išsivalom patys.“
Vašuokėnuose (Troškūnų seniūnija) gyvenančios Onos Klimavičienės sūnus Rimas Klimavičius, atsiliepęs mamos telefonu, „Anykštai“ kalbėjo, kad apie tokią galimybę taip pat nieko nežino.

„Kas, kad nemokamai. Pas mamą prieš tris metus įdėjau įdėklą, naujas pečius. Ir pats moku išsivalyti, pagalbos nereikia, pats mamai kūrenu. Niekas man to nesakė, nieko negirdėjau. Gal pernai gaisrininkai ir būtų pasakę, nes rudenį tikrino kaminus. Bet mūsų kaip tik tą dieną nebuvo namuose. Ir aš turiu namą Troškūnuose, pečiai geri, nieko daug valyti nereikia.“

Aplankė daugiau nei tūkstantį sodybų

V. Tereškevičius sakė, kad, nors šalčiai nesiliauja žnaibytis, sausį žymaus gaisrų padidėjimo Anykščių rajone nefiksuota.
„Laukiam sunerimę, nes sausa, žmonės daug kūrena, bet ar dėl kuro, ar dėl didesnio žmonių sąmoningumo gaisrų mažiau – sunku pasakyti“, – kalbėjo ugniagesys.
„2025 metais apeita virš 1000 sodybų kaimiškose seniūnijose, konsultavome žmones ir apie kūrenimo katilus, ir kitas priešgaisrines priemones. Pakonsultavome 440 asmenų.
Nuo 2010-ųjų nebuvo tokių metų, kad neturėtume gaisruose žuvusio asmens. Būdavo ir septyni, ir mažiau. Bet praeitais metais nebuvo nė vieno. Galbūt ir prevencijos priemonės padėjo, gal – ir laimingas atsitiktinumas“, – pasidžiaugė V. Tereškevičius.
„Apskritai visoje Lietuvoje yra gaisrų padidėjimas, bet mažesnis žuvusiųjų skaičius. Kol kas nėra naujausios statistikos, bet tendencija pakankamai aiški – naujos statybos namuose net nenumatyti kaminai. Statomi katilai oras-oras, vanduo-oras ir taip toliau – kategorijų yra daug. Todėl gaisro rizika nyksta savaime. Kalbant apie senas sodybas – nejaunėjame, kaimai irgi nyksta. Tose krosnimis kūrenamose sodybose žmonės miršta, jos lieka negyvenamos, dėl to natūraliai ir gaisringumas mažesnis“, – paaiškino rajono ugniagesių tarnybos vadovas–viršininkas.

Gaisrai dažniausiai kyla dėl netvarkingo kamino

Tiems, kas namuose turi krosnis su kaminais, ugniagesys juos patarė išsivalyti bent du kartus per metus – prieš kūrenimo sezoną ir po.
„Bet tai priklauso ir nuo to, kuo kūrenama. Jei tai malkos, svarbu, kokios. Jei ąžuolas, uosis – kaminą užkiš mažiau. Jei beržas – daugiau. Jei šlapia malka – vėl daugiau. Jei katilas nustatytas ant rusenimo, vėl daugiau kemšasi“, – sakė V. Tereškevičius, o paklausus, ar gyventojai dar sprendžia problemas išdegindami kaminą, sakė, jog taip.
„Šita praktika moksliniais tyrimais nepatvirtinta. Tai daugiau senovės lietuvių patirtis. Šiuo metu prekybos centruose yra priemonės, kurias įdėjus į katilo apačią, jos kaminą išdegina per gana trumpą laiką ir pakankamai saugiai. Tačiau reikia žiūrėti, koks tavo kaminas, nes nuo to labai daug kas priklauso. Koks jo aukštis, ar išlaikytos proporcijos, koks apšiltinimas. Dažniausiai pastatas užsidega ne dėl to, kad iš kamino dega, o kad jis būna trūkęs, nėra balinamas, kaip numatyta reikalavimuose ir per kamino įtrūkimus ugnis pagauna galbūt popierių, gal išdžiūvusią medieną. Kai kaminas įkaitęs, trūkęs, gaisro tikimybė didėja ne procentais, o kartais“, – perspėjo V. Tereškevičius.
Kai spaudžia šalčiai, ugniagesiai krosnį pataria ne kūrenti nuolat, nes ji gali perkaisti, o kurti 2–3 kartus per dieną ir kūrenti ne ilgiau kaip pusantros valandos.
Rajono ugniagesių tarnybos vadovas–viršininkas, sakė, jog ugniagesių tarnyba netikrina, ar žmonės krosnis kūrena atliekomis, tačiau pats neretai pastebintis iš kaminų kylančius ne tokius dūmus, kokie būna kūrenant įprastu kuru.
„Bet neįėjus ir nepatikrinus konkrečiai, niekas negali nustatyti, ar yra pažeidimas. Būstus tikrina aplinkosaugininkai, o tą padaryti dažniausiai paskatina skundai ar pranešimai.
Kūrenimas atliekomis kenkia ne tik gamtai, pirmiausia tai kenkia pačiam žmogui. Mums, kaip tarnybai, svarbiausia žmogaus sveikata ir gyvybė. Niekas į kosmosą neišskrenda, o grįžta ant mūsų automobilių, kelių, ant batų, su kuriais einame į namus“, – sakė V. Tereškevičius.

Rizikuoti neverta

Paklaustas, ar šią žiemą buvo skęstančiųjų, V. Tereškevičius sakė, jog tai – ugniagesių–gelbėtojų darbas, todėl ugniagesių tarnyba į tokius iškvietimus nevyksta.
„Kiek žinau iš suvestinių, Utenos ir Panevėžio apskrityse nebuvo tokių įvykių.
Kaip eilinis pilietis matau, kad žiniasklaidoje skiriamas pakankamai didelis dėmesys prevencijai, primenama, ką daryti įlūžus – esate šaunuoliai. Žmonėms reikia pasidomėti, nepulti stačia galva dėl tos mažos žuvytės ar malonumo panardyti. Gali laukti rimtos pasekmės“, – kalbėjo V. Tereškevičius.