Vidmanto Šmigelsko rinkimų programa („Rievės” ANYKŠTA 2012 12 29)

Dažnai noriu kur nors balotiruotis. Jaučiu aiškius simptomus. Tiesa, kol kas vargais negalais išsikapanoju ir sugebu iškęsti nesibalotiravęs. Bet kai tik artėja rinkimai, jaučiu „laužymus”. Nežinau, kiek betversiu…
Ruošiuosi blogiausiam – kandidatavimui. Pats paprašiau žmonos, kad paslėptų aštrius daiktus, Čerčilio raštus, o Kantą apskritai sudeginome. Per Jonines… Kaimynai degino padangas, mes – klasiką. Kvepėjo rožėmis…

Jau turiu ir rinkiminę programą. Notaro patvirtintą. Dėl viso pikto…
Pirmu punktu įrašiau, jog jei mane išrinks, Anykščiai niekada nebus kurortu ir kultūros, meno ar Žečpospolitos sostine. Nors dėl Žečpospolitos dar leisčiausi į diskusijas su koalicijos partneriais…
Jei mane išrinktų, aš net uždrausčiau kalbėti apie kurortą. Apie kultūrą – taip pat.
Man regis, siekis būti kurortu yra tuščias pliurpimas be galimų potencialių rezultatų. Labai iliustratyvią mintį jaunųjų verslininkų forume išsakė savivaldybės administracijos Investicijų ir plėtros skyriaus vedėja Lina Blažytė. Pasak jos, ir tarpukariu Anykščiai siekė būti kurortu ir apie tuos siekius laikraščiai rašė… Šimtas metų praėjo, o mes vis dar iš savęs tyčiojamės. Va, jei kas ant Puntuko butų radęs užrašą, kad „čia 1009 metais jėgas atgavo šventas Brunonas, prieš tai Jonavoje gavęs beisbolo lazda per galvą”, – suprasčiau, kad mes istoriškai esam kurortas. Bet mes tik istoriškai siekiam…
Kol istoriškai siekiam tapti kurortu, praktiškai „užsilenkė” istorinis „Anykščių vynas”, bankrutavo „Jarimpekso” ir „Jaros” grupių įmonės. Beje, „Jarimpekso” savininko Rimo Jasiūno bandymas eiti į vietinę politiką jau buvo ženklas, kad verslininkui kažkas negerai… Paaiškėjo, kad ženklas buvo pranašingas.
Kalbant be ironijos – ir R. Jasiūno, ir „Jaros” savininko Valentino Puodžiuko verslu aš, kaip anykštėnas, didžiavausi. Man buvo gražu, kaip R. Jasiūnas dalį savo pinigų skiria krepšiniui. Buvo gražu, kai V. Puodžiukas lipdė įmonėlę prie įmonėlės, kai rekonstravo pastatus Anykščių centre. Į jo „Jaras” dažnai eidavau ne tik dėl to, kad ten nuostabūs pyragai ir šviežia mėsa, bet ir iš patriotizmo.
Aišku, valdžia nekalta, kad R. Jasiūnas ir V. Puodžiukas bankrutavo. Niekas jų nebūtų apsaugojęs nuo neteisingų investicijų, nepamatuotų rizikų, bet… Aš pamenu, koks buvo rajono vadovų, rajono Tarybos narių požiūris į R. Jasiūno paramą krepšiniui. „Duoda, vadinasi, turi asmeninės naudos, vadinasi, vagia.”
Šiųmetė valdžios ir verslo santykių iliustracija – vežėjo konkursas. Už to konkurso stovi du Anykščių verslininkai – Vladislovas Preidys (UAB „Autovelda” savininkas) ir Vygantas Šližys (UAB „Kautra” akcininkas). Pradžioje lyg ir buvo nuspręsta, kad V.Preidį su savo „trandalietais” reikia vyti lauk ir keleivių vežimo paslaugą atiduoti gerus autobusus turinčiai „Kautrai”. Bet dar vėliau nuspręsta, kad „Kautra” yra per brangi ir konkursas, kurio nugalėtoja tapo ši firma, dėl formalių priežasčių anuliuotas. Viskas liko kabėti „ore” – blogai ir V. Preidžiui, ir V. Šližiui nieko gero.
Antru punktu savo rinkinėje programoje įrašiau: „Aš neskatinsiu verslo”. Netrukdysiu verslui, nekariausiu su juo, potencialiais vagimis verslininkų nelaikysiu… Bet ir neskatinsiu… Apskritai rajone įsivyravo kreivas supratimas apie verslą. Valdo Trinkūno ketinimai statyti SPA yra verslas, o keleivių vežimas – ne verslas. V. Trinkūnas iš savo verslo privalo uždirbti, o va V. Preidys su V. Šližiu privalo teikti socialinę paslaugą.
Trečiu punktu programoje paskelbiau, kad neprisiimsiu svetimų nuopelnų. Tuos nuopelnus aš labai norėčiau prisiimti, tačiau vagiant nuopelnus derėtų imtis ir atsakomybės už svetimas klaidas.
Manau, rinkiminę programą privalėčiau apibendrinti šūkiu: „Ar mane išrinksit, ar ką kitą – gyvensime tik blogiau”. Jokie SPA, lajų takai ar Vytauto Galvono kamieniniai eršketai – niekad nebesukurs anykštėnams tiek darbo vietų, kiek jų praradome sunykus vieninteliam „Anykščių vynui” (tūkstantis etatinių darbuotojų ir dar tūkstantis infrastruktūroje – nuo obuolių augintojų iki prekiautojų vogtu spiritu).
Tiesa, dar užmiršau vieną programos punktą: „Nichriena” nesuprantu apie šildymą, todėl jei mane išrinksit, už šildymą mokėsit dar brangiau nei mokėjot.” Rajono valdžia apie šiluma supranta daugiau negu aš. Deja… Nesuprastų, pasisamdytų ką nors suprantantį…
Gerai, kad 2012-ieji praėjo. Taip jiems ir reikia! 2013-ieji turbūt nebus geresni nei praėjusieji. Tačiau 2025-aisiais mes tikrai gyvensime geriau. Darbo vietų Anykščiuose iki to laiko nebeturėtų būti likę, o kas nedirba – tas ilsisi. Už kurortą, ponai (draugai – taip pat)!