Ruošiausi rašyti „rieves“ apie tarptautinę padėtį, bet virtuozas Igoris Vilniuje atėmė policininkų „Kalašnikovą“. Kai pradėjau dėlioti sakinius apie piktą Loretą Graužinienę ir gerą Saulių Skvernelį, Anykščių savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Saulius Rasalas nusprendė neįsileisti „Anykštos“ žurnalisto į seniūnų pasitarimą. Taip ir vėl likau prie suskilusios geldos, t.y. vietinių aktualijų pelkėje. Taigi dėl to, kad nesužinojote mano toliaregiškų prognozių, kaip buvęs policininkas taps Lietuvos Prezidentu, kaltas S.Rasalas.
Uždaras seniūnų pasitarimas yra absoliutus nonsensas, visiška durnystė. „Anykštos“ žurnalistai į tuos pasitarimus vaikščiojo gal dvidešimt metų ir visai ne dėl to, kad kam nors ten buvo labai įdomu. Nereikia didelių įtikinėjimų, visiems aišku, kad man, gyvenančiam Svėdasų seniūnijoje, neįdomūs Surdegio keliai, Laukagalių apšvietimas ar Varkujų šiukšlės. Į seniūnų sueigas mes einame tik tam, kad praneštume kaimo žmonėms, mūsų skaitytojams ir liberalų rinkėjams, jiems svarbius dalykus. Seniūnai, žinoma, ir patys pasipasakoja, kokius jie nurodymus gavo, kiek kokiom reikmėm pinigų skirta, bet neutrali, nešališka informacija gyventojams taip pat neabejotinai reikalinga.
Nemalonu, kai tave patį ar tavo kolegą iš kur nors išveja. Net nesvarbu iš kur. Iš esmės būti išvytam yra nemalonu. Tačiau man šioje istorijoje šlykščiausia, kad cenzoriaus vaidmens ėmėsi liberalas ir kad žurnalistas buvo pašalintas iš susitikimo su seniūnais. Man regis, mes ir taip skriaudžiam seniūnijų gyventojus – dauguma „Anykštos“ tekstų yra apie Anykščių miesto aktualijas, apie miesčionių problemas ir džiaugsmus. Bendri seniūnų renginiai – proga žurnalistams išgirsti koncentruotą informaciją apie tai, kuo kvėpuoja toliau nuo „sostinės“ gyvenantys, ir tai pateikti skaitytojams, kurie, dar kartą kartoju, yra ir rinkėjai, kuriems valdžia privalo būti atskaitinga. Valdžios priedermė kviesti, prašyti žurnalistų, kad jie būtų malonūs ir į tokias sueigas ateitų.
Vyresnieji atsimena frazę iš seno „multiko“ – „drakonas žuvo – tegyvuoja drakonas“… Liberalai, ypač jų lyderis Lukas Pakeltis, padėjo „Anykštai“ kovoti su buvusia rajono socdemų-konservatorių valdžia. Kai KGB rezervo kapitono Viliaus Juodelio vedami ankstesnieji mus žlugdė finansiškai ir stengėsi kontroliuoti visą iš savivaldybės į išorę išeinančią informaciją, liberalai buvo vienintelė politinė rajono jėga, kuri demonstravo, kad jiems rūpi žodžio laisvė. Gaila, bet po savivaldos rinkimų viskas verčiasi aukštyn kojom. Na, ne staigiai, ne kategoriškai, bet pamažu verčiasi. Laisvės šaukliai patys tampa informacijos dozuotojais, ribotojais. Valdovais, kurie sprendžia, kada pasilikti, o kada išeiti…
Tas pats S.Rasalas triukšmingai griovė savivaldybėje įrengtą stiklinę sieną. Sienos griovimo akcija viešųjų ryšių požiūriu buvo pigi: kam griauti estetišką aptvarą, jei galima paprasčiausiai atidaryti duris, bet naivesniems rinkėjams liberalai pademonstravo, kokie jie atviri, vieši ir prieinami. Praėjo mažiau nei pusmetis nuo sienos griovimo ir liberalų skaidrumas apsiblausė…
Buvęs administracijos direktorius, socialdemokratas V.Juodelis kartais šiaip sau išsidirbinėjo iš žurnalistų, tačiau dažniausiai jo veiksmus buvo galima logiškai paaiškinti – kažką slepia, „tempia gumą“, nenori pateikti jam nenaudingos informacijos. Tuo tarpu S.Rasalo poelgio protu paaiškinti neįmanoma, juk jis pats turėtų būti suinteresuotas, kad žurnalistai kuo daugiau apie tai, kaip jam rūpi seniūnijos, rašytų.
Portale anykšta.lt komentatorius „Blinda“ parašė: „Vyrai – nors snukį subjaurokit, nepatikės ponas…“ Na, gal tik tokia išmintimi galima paaiškinti administracijos direktorės pavaduotojo veiksmų logiką.
Bet vis dėlto meras Kęstutis Tubis S.Rasalui vyti žurnalisto iš seniūnų renginio, matyt, neliepė. Šią išvadą darau iš abiejų šių „liudininkų parodymų“. S.Rasalas, reikalaudamas iš renginio išeiti, mano kolegai aiškino, kad už uždarų durų su seniūnais kalbės apie kelius, o meras per rajono Tarybos posėdį kalbėjo gerokai gudriau. K.Tubis nurodė, kad kartais valdininkai gali neįsileisti žurnalistų į renginius dėl asmens duomenų apsaugos. Neva, seniūnų sueigoje buvo kalbama apie konkrečius asocialus, „žulikus“ir panašiai… Taigi „parodymai“ nesutampa, todėl, matyt, mero versija, kuri yra logiškesnė, buvo sugalvota vėliau. Darytina išvada, kad rajono vadovas pridengė kvailystę padariusį pavaldinį, suprasdamas, jog nedaug kas patikės jo versija apie asmens duomenų apsaugą. Todėl yra vilčių, kad savo galių ne laiku ir ne vietoje kiti rajono vadovai, bent kurį laiką nedemonstruos…
