Žinios padėtų išgyventi badą

Praėjusį ketvirtadienį, balandžio 28-ąją, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius Anykščių L. ir S.Didžiulių viešojoje bibliotekoje pristatė knygą „Nemokami vaistai ir maistas šalia mūsų“.

Leidyklos „Lututė“ išleistoje knygoje pateiktos žinios apie vaistines ir maistines augalų savybes. Atskiros knygos dalys skirtos valgomosioms gėlėms, vandens telkinių ir net patvorių augalams.
Kietais viršeliais išleista 268 puslapių knyga iliustruota knygos autoriaus sūnaus Žygimanto Obelevičiaus, Romualdo Barausko ir „Dreamstime“ fotobanko nuotraukomis.
„Nemokami vaistai ir maistas šalia mūsų“ – penkiolikta S.Obelevičiaus knyga (vieno arba su bendraautoriais). Pernai skaitytojus pasiekė S.Obelevičiaus „Imunitetą stiprinantys augalai: vaistiniai, kultūriniai, gėlynų, egzotiniai augalai ir grybai“, kurios pirmasis tiražas buvo 10 tūkst egzempliorių.

Toks didžiulis tiražas buvo išparduotas, todėl ją išleidusi „Alma littera“ pakartos knygos leidybą.
„Nemokamus vaistus ir maistą šalia mūsų“ Anykščių bibliotekoje S.Obelevičiui padėjo pristatyti Troškūnų Kazio Inčiūros biologijos mokytoja Rasa Gaidienė.
R.Gaidienė renginio pradžioje, priminusi „koroną“ ir karą Ukrainoje, S.Obelevičiaus klausė, ką jis patartų vartoti nuo streso. „Nuo streso, jeigu nebūčiau meras, patarčiau … vartoti. Bet jeigu rimtai – vaistai nuo streso yra raminamieji ir, jeigu tokių reikia, pati tinkamiausia žolė yra sukažolė. Ji veikia panašiai kaip valerijonas, tik dar stipriau. Ir gudobelės tinka šiek tiek. Bet užimtumas – geriausias vaistas. Jeigu kam stresas, važiuokit į Traupį, – duosiu kastuvą“, – šypsojosi S.Obelevičius.
Moderatorė ir knygos autorius diskutuodami apžvelgė, kurie augalai kokiems konkretiems atvejams geriausiai tinka. Pavyzdžiui, salotinė sultenė – naudinga po švenčių, persivalgymo maratono.
„Beveik visas dabar žydinčias gėles galima valgyti, išskyrus vėdryninių šeimos augalus: žibutes, plukes.. Jų – ne, nes turi šiek tiek nuodingųjų medžiagų“, – dėstė S.Obelevičius. Meras dėstė, kad skaniausiais laikomi tie augalai, kurie yra … beskoniai. O vienas jo kolega gamtininkas, pasak S.Obelevičiaus, juokauja, kad visos žolės valgomos, svarbu, kad būtų grietinės.
S.Obelevičius ir R.Gaidienė kalbėjo ir apie laukinių augalų augimviečių naikinimą – žmonės rauna meškinius česnakus, šilagėles, vežasi augalus į namus, bando sodinti ir galų gale numarina.
„Kokias žoles ragaudavote studijų laikais?“ – klausė R.Gaidienė knygos autoriaus. „Sode kai dirbu, tai vienos žolės lapą nusiskinu, tai kitos“, – kalbėjo gamtininkas, o atsakydamas į klausimą apie studijų laikus, jis šyptelėjo, kad tais laikais dažniau ragaudavo alų, o ne žoles.
Tęsdamas studijų laikų rakursą, S.Obelevičius prisiminė, kad jį mokė profesorius Kazys Brunza, kuris buvo beveik aklas, tad kai kurios studentės bandydavo iš profesoriaus pasišaipyti – iš kelių augalų sukonstruodavo vieną ir nešdavo profesoriui atpažinti.
„Žmona nepasiduoda bandymams, netgi mano surinktų grybų nevalgo“, – dėstė S.Obelevičius, juokdamasis, kad žmona Alytė kur kas didesnė konservatorė nei jis pats. Tiesa, paskui pats ir paaiškino, kodėl žmona tokia konservatyvi. „Iš keturių mūsų vaikų tik du valgo grybus. Juos buvau vaikystėje apnuodijęs grybais iš nežinojimo. Pavasariais prisirenku bobausių: jie visai skanūs grybai. Bet pagyvenusiems ir vaikams jų nereikėtų valgyti. Juose esančio nuodo ir du kartus nuvirus kažkiek lieka. Vaikai tada nedaug paragavo, bet apsinuodijo…“ – kaip įgyjama patirtis, pasakojo rajono vadovas.
Paklaustas apie būsimąsias knygas, S.Obelevičius kalbėjo, kad baigiasi pandemija ir laiko rašymui bus mažiau. „Be to, artėja rinkimai, reikės rašyti programą ir kitus, ne tokius įdomius dalykus“, – sakė S.Obelevičius. Jis sakė turįs idėją parašyti knygą pavadinimu „Kaip gyvensim, kai nebus elektros“. Ši knyga taip pat būtų apie augalus. „Ir jūs girdėjot istoriją, kaip Mariupolyje šeima išgyveno tik todėl, kad valgė karvelius. Gyveno rūsy ir gaudė. Kas iš to, kad tu išeisi į gamtą, kur pilna augalų, bet tu jų nepažįsti. Suvalgysi kokią nuokaną – ir bus aleliuja, užuot pasistiprinęs gautu maistu, sulauksi skausmingos ir greitos mirties.
Gamtoje pilna maisto, bet jeigu tu nepažįsti augalų – jokios naudos“, – dėstė S.Obelevičius.
Rajono vadovas sakė, kad jo gyvenimo tikslas – išleisti Grybų enciklopediją ir fotoatlasą su visų Lietuvos laukinėje gamtoje augančių augalų nuotraukomis ir aprašymais. „Turbūt niekada šių knygų neišleisiu, nes jos būtų labai storos ir brangios. Bet jos jau praktiškai parašytos. Grybų enciklopedijai 600-800 rūšių grybų su sūnumi esame nufotografavę. Ir kita knyga praktiškai parašyta“, – apie planus kalbėjo gamtininkas.
Jis dėstė, kad kapitalinių veikalų leidybos leidyklos greičiausiai nesiims, todėl reikėtų ieškoti rėmėjo, o rėmėjų, kol dirba meru, – neieškos. „Gali ateiti STT…“ – sprendimo motyvą atskleidė S.Obelevičius.