Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje bei pasaulyje, daugelio kasdienio vartojimo maisto produktų kainos augo. Mažiausiai kito tik mėsos ir kiaušinių kainos, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Pasak ministerijos analitikų, tendencijos nėra palankios ir maistas šiemet turėtų brangti.
„Pastaraisiais metais maisto kainos Lietuvoje augo sparčiau nei vidutiniškai ES. Toks augimas gali būti ne dėl išskirtinių šalies rinkos veiksnių, bet tiesiog dėl to, kad kainos yra santykinai žemos. Kainų kilimą Lietuvoje lemia ir pasauliniai veiksniai“, – pranešime teigė ministerijos Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per metus parduotuvėse augo beveik visų maisto produktų kainos: tamsios duonos – 7,8 proc., batono – 8,5 proc., sviesto – 1,5 proc., „Tilsit“ sūrių – 2,5 proc. Tikėtina, kad dėl aukštų pieno, grūdų supirkimo kainų, žaliavų, transportavimo ir energijos kaštų šių gaminių kainos dar augs.
Kiaušinių kainos per ketvirtį kito nežymiai. Nors viščiukų broilerių gamintojų kaina Lietuvoje mažėjo 6,7 proc., bet buvo 9,2 proc. aukštesnė nei 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį. Pavasarį jų kaina turėtų padidėti.
Bulvių ir lauko daržovių vidutinės mažmeninės kainos paskutinį ketvirtį sumažėjo dėl sezoniškumo: bulvės atpigo 26,3 proc., burokėliai – 32,8 proc., morkos – 27,9 proc., kopūstai – 21,4 proc., svogūnai – 11,1 proc. O agurkų ir pomidorų vidutinės mažmeninės kainos buvo didesnės atitinkamai 67,9 proc. ir 15,3 proc.
Įvertinant mažesnį bulvių ir daržovių derlių, brangstančius energetinius išteklius, didėjančius atlyginimus, bulvių ir daržovių vidutinės mažmeninės kainos pirmąjį šių metų ketvirtį neturėtų mažėti.
Nepabrangusi liko kiauliena. Visų analizuojamų kiaulienos produktų vidutinės mažmeninės kainos praėjusį ketvirtį mažėjo.
Pasak E. Pranckevičiaus, kiaulienos kainų mažėjimą labiausiai lėmė kiaulių supirkimo kainų kritimas, susidaręs dėl kiaulienos pertekliaus ES rinkoje, užsivėrus kai kurių didžiausių ES kiaulininkystės šalių kiaulienos eksportui į Kiniją. Manoma, kad artimiausiu metu galvijienos produktų mažmeninės vidutinės kainos išliks stabilios, tačiau gali nežymiai didėti.
Anot statistikos, Lietuvos gyventojų išlaidos maistui sudaro 19 proc. vartojimo išlaidų. Latvijoje jos siekia 23,4 proc., Estijoje – 20,3 proc., Lenkijoje – 16,7 proc., vidutiniškai ES – 16,4 proc.
