Anykščių rajono savivaldybės mero Sigučio Obelevičiaus rankose – japonų rašytojos, žurnalistės Hilano Kumiko (viduryje) knyga apie lietuvį, Nepriklausomybės Akto signatarą Steponą Kairį.
Sekmadienį Anykščiuose bei Kurkliuose lankėsi viešnios iš Japonijos – rašytoja, žurnalistė Hilano Kumiko ir Japonijos ambasados Lietuvoje darbuotoja Haruka Set.
H. Kumiko vizitas neatsitiktinis – jau parašiusi knygą japonų kalba apie politiką, signatarą S. Kairį, rašytoja nusprendė surinkti daugiau informacijos apie Anykščius ir išleisti naują, papildytą knygą.
Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius, dalyvavęs susitikime su viešniomis iš tolimosios Rytų šalies, pasakojo: „Hilano Kumiko yra rašytoja, žurnalistė iš Jakohamos. Ji, greičiausiai iš Japonijos ambasados Lietuvoje sužinojo, kad Lietuvoje gyveno toks Steponas Kairys, kuris tarpukariu parašė tris knygutes apie Japoniją, nors ten niekada nebuvo“.
Pasak S. Obelevičiaus, tai H. Kumiko paliko didelį įspūdį ir ji pradėjo ieškoti daugiau informacijos apie šį žmogų.
„Ji jau viešėjo Anykščiuose, Kurkliuose maždaug prieš dešimtmetį, ir japonų kalba parašė knygą apie S. Kairį. Kadangi H. Kumiko knygos tiražas jau pasibaigęs, ji sugalvojo, kad parašys atnaujintą ir papildytą knygą. Tad rašytoja čia atvyko surinkti daugiau medžiagos. Buvome bibliotekoje, S. Kairio tėviškėje, Kurkliuose“, – sakė rajono savivaldybės meras.
Nuo to laiko, kai H. Kumiko paskutinį kartą viešėjo Anykščiuose, čia atsirado ir daugiau sąsajų su Japonija – pavyzdžiui, visai neseniai pasodintas sakurų parkas Kurkliuose.
„H. Kumiko sakė, kad yra labai išaugęs japonų susidomėjimas Lietuva. Taip įvyko dėl karo, nes Lietuva šiame kontekste labai dažnai minima. Ji tikisi, kad jos knyga dar labiau paskatins susidomėjimą Lietuva, tuo pačiu – ir turizmą į Anykščius“, – apie rašytojos iš Japonijos vizitą pasakojo S. Obelevičius.
572476 465063I gotta bookmark this site it seems really beneficial . 934630
Įdomu ar rajono vadovai paridė rašytojai signataro dovanotą mokyklis pastatą, kuris dabar priklauso savivaldybei ir yra apleistas kaip būvę kolchozų dabar nebenaudojami ūkiniai pastatai ar kt. bešeimininkis turtas.
Savivaldybė, švaistanti tūkstančius dėl auksinių skraisčių kelių dienų pasipuikavimui mieste, nesusitvarko istorinės atminties pastato ir neperduoda jo tiems, kas tuo pasirūpintų, bei rastu kaip įveiklinti.
Gėda socialdemokratam ir jų lyderiui rajone dėl tokio neūkiškumo.