Kovo mėnesį 31 procentas gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 22 – kad pablogėjo, o 47 procentai gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (vasario mėn. – atitinkamai 25, 26 ir 48 proc.). Vartotojų pasitikėjimo rodiklis šių metų kovą buvo minus 6. Palyginti
su vasario mėnesiu, jis sumažėjo 2 procentiniais punktais.
Pasak Statistikos departamento, vartotojų pasitikėjimo rodiklio
mažėjimą lėmė blogesnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas:
mažiau gyventojų tikėjosi šalies ekonomikos augimo ir nedarbo lygio
mažėjimo per artimiausius metus. Palyginti su praėjusiu mėnesiu,
mažesnė gyventojų dalis tikėjosi nors kiek sutaupyti per ateinančius
metus.
Kovo mėnesį 31 procentas gyventojų teigė, kad namų ūkio
finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 22 – kad pablogėjo, o
47 procentai gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per
metus nepasikeitė (vasario mėn. – atitinkamai 25, 26 ir 48 proc.).
Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per
artimiausius 12 mėnesių, 25 procentai gyventojų nurodė, jog tikisi
pagerėjimo, 20 – pablogėjimo (vasario mėn. – atitinkamai 25 ir 21
proc.). Daugiau kaip pusė (52 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų
ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 26 procentai apklaustųjų teigė, kad
ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 41 procentas – kad
pablogėjo, o 31 procentas atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių
nepasikeitė (vasario mėn. – atitinkamai 30, 37, 30 proc.).
Kovo
mėnesį 21 procentas gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis
per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 32 procentai prognozavo
pablogėjimą, 41 procentas teigė, kad padėtis išliks tokia pati (vasario
mėn. – atitinkamai 24, 30 ir 40 proc.).
Palyginti su vasario
mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2
procentiniais punktais. Mažiau gyventojų tikėjosi bedarbių skaičiaus
mažėjimo, pesimistiškiau vertino savo galimybes sutaupyti, taip pat
daugiau miestiečių prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą.
Kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis per mėnesį sumažėjo 3
procentiniais punktais. Rodiklio sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo
pesimistiškesnis galimybių sutaupyti vertinimas, taip pat daugiau kaimo
gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą, mažiau –
bedarbių skaičiaus mažėjimą.
Per metus vartotojų pasitikėjimo
rodiklis sumažėjo 15 procentinių punktų. Didžiausią įtaką vartotojų
pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo gerokai pesimistiškesnis nei
prieš metus šalies ekonominės padėties vertinimas. Gyventojų, manančių,
kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, dalis
sumažėjo nuo 45 iki 21 procento.
Palyginti su praėjusiais
metais, gyventojai blogiau vertino savo šeimos materialinės padėties
perspektyvas ir galimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.
Gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus mažėjimą, dalis sumažėjo
nuo 56 iki 41 procento.
Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies
finansuoja Europos Sąjunga. Tyrimas atliekamas apklausiant 1200
atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų
respondentų.
