Nors Išankstinės pacientų registracijos sistemos vienas iš tikslų – mažinti eiles pas medikus, deja, gydymo įstaigos ir pacientai ja naudojasi per mažai. Sistemoje neskelbiami visi laisvi vizitų laikai, neregistruojami visi laukiančiųjų sąrašai. Tai lemia, kad gyventojai praranda galimybę greičiau ar patogiau patekti pas gydytoją, nesudaromos sąlygos tolygesniems pacientų srautams. Tokius rezultatus atskleidžia Valstybės kontrolės vertinimas „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių mažinimas“.
„Išankstinė pacientų registracijos sistema neveikia taip, kaip turėtų. Būtina užtikrinti, kad apsilankymus pas gydytojus planuoti būtų patogu, o laisvų vizitų pasirinkimas turėtų būti didesnis. Tai padėtų taupyti tiek pacientų, tiek specialistų laiką. Šiandien valdant eiles trūksta ne technologijų, o atvirumo ir noro jomis naudotis efektyviai“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Auditoriai pastebi, kad Išankstine pacientų registracijos informacine sistema (IPR IS) (https://ipr.esveikata.lt/) pastaruoju metu naudojasi vis daugiau žmonių. Deja, ji dar netapo visuotinai naudojamu įrankiu. Ją renkasi vos apie 7–8 proc. pacientų (Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skaičiavimais, vertinant tik pacientams sistemoje matomus laikus, 13–16 proc.). Vizitams pas gydytojus vis dar dažniausiai registruojamasi telefonu (42 proc. apklaustų gyventojų). Šiuo būdu dažniau registruojasi kaimo gyventojai. Apklausos duomenimis, registraciją telefonu visada renkasi 51 proc. kaimo ir 37 proc. miesto gyventojų.
Vyresnio amžiaus žmonės sistema nesinaudoja dėl kompiuterinio raštingumo įgūdžių stokos, neturi interneto prieigos. Jaunesni apklausos dalyviai nurodo, kad užsiregistruoti sveikatos priežiūros paslaugoms telefonu ar registratūroje yra paprasčiau ir patogiau. Jie taip pat pažymi, kad naudotis sistema užima per daug laiko, o jos prieiga – sudėtinga.
Kita problema – šioje sistemoje gyventojams rodoma tik apie pusė laisvų vizitų laikų, nors gydymo įstaigos turi skelbti 4 mėn. darbo grafikus ir 80 proc. laikų atverti pacientams. Šiuo metu atverta 48 proc. pirminės ir 52 proc. specializuotos sveikatos priežiūros vizitų laikų. Specialiųjų tyrimų tarnyba dar 2020 m. konstatavo, kad ne visų laisvų laikų rodymas gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad jų nėra. Tai gali paskatinti pacientus rinktis mokamas paslaugas net ir tais atvejais, kai yra galimybė gauti nemokamas. Gydymo įstaigų apklausa rodo, kad prieš penkerius metus nustatyta situacija iki šiol nėra išspręsta. Daugiau nei pusė apklaustų gydymo įstaigų, kurios skelbia laisvus vizitų laikus tiek Išankstinėje pacientų registracijos, tiek savo sistemose, rodo skirtingą laisvų vizitų dalį.
Jei gydymo įstaiga negali pasiūlyti laisvo vizito laiko, ji privalo pacientą įtraukti į laukiančiųjų sąrašą. Jis turi būti sudaromas Išankstinėje pacientų registracijos sistemoje. Taip pat svarbu, kad gydymo įstaigos suteiktų galimybę registruotis į laukiančiųjų sąrašą pačiam pacientui. Deja, tokius sąrašus turi tik 45 proc. apklaustų įstaigų, tačiau beveik pusė juos pildo savo vidinėse sistemose. Išankstinėje pacientų registracijos sistemoje tai daro tik 10 proc. įstaigų, vos 3,5 proc. įstaigų sąrašuose registravosi patys pacientai.
Gydymo įstaigos nurodo, kad formuoti laukiančiųjų sąrašus vidinėse sistemose ar dokumentuose yra patogiau ir greičiau nei naudojantis IPR IS. Teigiama, kad Išankstinė pacientų registracijos sistema dažnai stringa, pacientams tenka skambinti dėl netikslių registracijų ir pan.
Plačiau su vertinimo „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių mažinimas“ rezultatais galite susipažinti: https://bit.ly/VK_vertinimas_eiles_pas_gydytojus
