Istoriniu šaligatviu renginio dalyviai ėjo „paspaciruoti“ ir prisiminti buvusius laikus.
Birželio 26 dieną, šeštadienį, Žvirblėnų kaime vyko teatralizuotas renginys „Istorinis šaligatvis: tarp praeities ir dabarties“, skirtas į JAV emigravusiam mecenatui Pranciškui Kalibatui (1886- 1963) atminti.
Iš Žvirblėnų kaimo kilęs verslininkas, atseikėjo pusę milijono litų gimtajam kraštui: fundavo mokyklą, ligoninę, 20 metrų aukščio kryžių, centrinį bažnyčios altorių, nutiesė gelžbetoninį šaligatvį per savo gimtąjį kaimą .
Žemes prieš lipdami ant šaligatvio nutrepsėdavo
Žvirblėniškė Rima Varanavičienė (mergautinė pavardė – Dedelaitė), tarusi tą vakarą sveikinimo kalbą visiems susirinkusiems, pabrėžė, kad verta kalbėti apie Pranciškaus Kalibato neapsakomą gerumą ir atjautą kitam žmogui, apie tuometines vertybes, požiūrį į savo kraštą, kaimą.
„Kiekvienos Žvirblėnų kaimo sodybos gyventojams šis šaligatvis buvo be galo svarbus, labai jį vertino. Jei iš tos pusės pareina, gal kokią žinią parneša. Jei iš kitos, vėl kitaip. Nė viena šventė nepraėjo tuo šaligatviu neperėjus – ir krikštynos, ir vestuvės… O prieš lipdami ant šaligatvio dar patrepsėdavo, kad padai švaresni ir sausesni būtų. Paminklas gražiausiam Lietuvos kaimui, basakojams jo gyventojams, nuo tamsos iki tamsos sunkiai kasdieniu darbu pelniusiems duonos kąsnį, bet gebėjusiems po rugiapjūtės, nupynę pabaigtuvių vainiką, eiti namo linksmai dainuodami. Didžiausia vertybė buvo ne turtai, bet sielos ramybė“, – teigė pedagogė, teisininkė, kultūros organizatorė Rima.
„Su folkloro ansambliu „Ratilio“ koncertuojame beveik visuose Lietuvos kaimuose ir miesteliuose. Į programą įtraukiame pasakojimus Anykščių krašto (žvirblėniškių) šnekta, dainuojame šio krašto ir kitų etnografinių regionų dainas. Tai, kas yra mūsų šaknys, yra neištrinama ir neatsiejama nuo mūsų buvimo“, – pasakojo R. Varanavičienė, tą vakarą pasipuošusi tautiniu kostiumu.
Kaimas gyvas prisiminimuose
„Žvirblėnų kaimas istoriniuose šaltiniuose paminėtas daugiau nei prieš 460 metų. Jis priklausė Jakūbavos dvarui, jį sudarė per 40 kiemų. Dabar jis gyvas mūsų prisiminimuose. 2016 m. žurnalistai Skirmantas Pabedinskas ir Zina Paškevičienė su režisieriumi Julium Dautartu sukūrė dokumentinį filmą „Šaligatvis“. Filmo veikėjai – šiame name gyvenę paskutiniai žvirblėniškiai Kamilė ir Kazimieras, kurie 2020 m. pavasarį abu iškeliavo Anapilin. Jie nuo filmo pradžios jautėsi esą tikri artistai. Kaip pasakojo S. Pabedinskas, „į bulviasodį jie atėjo vilkėdami kostiumais“, – istorinę kelionę paskutinio sustojimo vietoje apibendrino D. Bakšienė. Gyvuosius paveikslus ji kūrė remdamasi žvirblėniškės Rimutės Varanavičienės brolio prisiminimais.
Vienintelis toks Lietuvoje
Vitkūnai prižiūri vienintelį tokį Lietuvoje šaligatvį: apšienauja, nuskuta ir nupurškia nuo žolių, apgrėbia, atveža ir sutvirtina gautais betono luitais.
„Viena aš nebūčiau tiek padariusi“, – teigė Janina Vitkūnienė ir pažvelgė į sūnų Giedrių ir brolį Sigitą. Giedrius pabrėžė mamos indėlį. „Mama viską pradėjo, o mes su žmona Inga palaikom, pagelbėjam ir kartu einam tvarkyti. Būna, kad net ir atvykę svečiai eina mums noriai patalkininkauti, paravėti. Šiandien užsimezgė pažintis su Kavarsko seniūne, galbūt pavyks išgryninti kokią strategiją. Juk tai yra lankomas objektas. Jei šalia šaligatvio atsirastų kokie meno kūriniai, gal skulptūros, gal kažkas kita, istorinis takas būtų tikrai lankomas“, – kalbėjo Janinos talkininkas, bendramintis, pagalbininkas sūnus Giedrius.
Renginys prilygo puotai
Vakaronėje dalyvavo puošniai apsirengusios damos. Vėlų vakarą pakalbinta Dovilė Baltakytė pasakojo, kad po ilgo laiko, kai beveik metus jokiuose renginiuose nedalyvauta, ši maža šventė beveik puotai prilygo: „Kažkada esu mačiusi Giedriaus Vitkūno darytą nuotrauką betonuoto keliuko, tiksliau keliuko likučius, paskendusius samanose ir žolėmis apaugusius, tada nė nedrįsome eiti toliau, nes manėme, kad tikrai koks padaras įtrauks, – šypsojosi pašnekovė ir tęsė: – Bet tereikėjo vienam pasvajoti, aš turiu omenyje Janiną, o kitas – Giedrius – jau pasiraitojo rankoves, o va ir dar keli entuziastai prisidėjo, ir turime gražų renginį. Vienas lauke ne karys, bet bendrą tikslą turintys žmonės gali padaryti daug. Na, vaikams žaltys, susisukęs medžio įpjovoje, įspūdį paliko, tai dalyviai atnaujino istorijos, biologijos žinias, o kas ir susipažino su savo krašto istorija“.
Koncertavo Anykščių kultūros centro tradicinių kanklių ansamblis „Laumakė“ (kolektyvo vadovė Asta Motuzienė) ir Šerių kaimo bendruomenės moterų vokalinis ansamblis „Tetervė“ (vad. Daiva Bakšienė).
Šventės dalyviai dar ilgokai vakarojo ir kalbėjosi apie kaimo praeitį, Pranciškaus Kalibato apgailėtiną sodybos būklę, vieno kilometro ilgio betoninio šaligatvio ateitį ir kt.
Anykščių rajone yra 583 kultūros paveldo objektai, kurie yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Iš Žvirblėnų kaimo į kultūros paveldo objektų sąrašą nėra įtrauktas nė vienas objektas – nei granito kryžius, nei istorinis šaligatvis.
