Kai į „Anykštos“ redakciją ateina žmonės, įprasta, kad jie ieško vieno ar kito žurnalisto. Tačiau dabar, kai pas mus gyvena Donatas, interesantų sulaukia ir jis. „Pas Donatą atėjo svečių“ – tai tapo jau beveik kasdiene fraze.
Kai į „Anykštos“ redakciją ateina žmonės, įprasta, kad jie ieško vieno ar kito žurnalisto. Tačiau dabar, kai pas mus gyvena Donatas, interesantų sulaukia ir jis. „Pas Donatą atėjo svečių“ – tai tapo jau beveik kasdiene fraze.
Tiems, kas seka Donato gyvenimo peripetijas, turime pranešti, jog mažylis po truputį virsta velniuku. Visų redakcijos darbuotojų rankos jau paženklintos Donato dantukų. Jis tai daro ne iš pykčio, juk mes jį dievinam, bet pedagoginiais tikslais. Atėjus į darbą privaloma ne sau pulti virti kavą, o pamaitinti alkaną katiną. Jis rūpinasi ne tik savimi, bet ir mumis – kai ateina laikas Donato žaidimams, nesvarbu, kad rašai „degantį“ straipsnį, privalai pasitraukti nuo kompiuterio ir kurį laiką pailsėti, t.y. pažaisti. Aišku, geriau, jog tas laiskas tęstųsi kuo ilgiau.
Tik mes susidūrėm su viena problema. Donatas gyvena redakcijoje ir pinigai jam išlaikyti yra skiriami iš redakcijos biudžeto. Tik mes nežinome, ar galime savo išlaidų sąraše sukurti naują eilutę „Katino Donato išlaidos“. Ar dėdės ir tetos dirbantys Mokesčių inspekcijoje supras šį atvejį? Juk mūsų Donatas redakcijoje gyvena ne tik todėl, kad dauguma mūsų darbuotojų serga nepagydoma meilės katinams liga, bet ir todėl, jog dar šiek tiek ūgtelėjus, jo pareiga bus rūpintis mūsų įstaigos apsauga nuo graužikų. Taigi, kaip ir D. Britanijos premjeras D. Cameronas savo rezidencijoje įdarbino katiną Larry, kuris gaudys peles, taip pat pasielgėme ir mes.
Jeigu protingi dėdės ir tetos žino, kaip musm padėti išspręsti šį klausimą, nuoširdžiai lauksim patarimų. Iš anksto Jums dėkojame!
