• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Sekmadienis, 14 gruodžio, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Per iššūkius – į tikslą

Jonas JUNEVIČIUS
2025-11-14
Gyvieji Anykščiai
4
Marijus Rinddzevičius taip po pušim ant upės kranto gali sėdėti valandą kitą ir klausyti miško garsų.
Dalintis FacebookDalintis Twitter
Jūsų naršyklė nepalaiko audio elementų.

Anykštėnas Marijus Rindzevičius – buvęs Lietuvos slidinėjimo jaunių ir suaugusiųjų rinktinės narys ir šios sporto asociacijos prezidentas, „Nykštietiško triatlono“ organizatorius, gyvena Vilniuje, dirba telekomunikacijų bendrovėje.
45-ąjį gimtadienį atšventęs vyras ryšio su gimtine niekada nebuvo nutraukęs, tęsia tėčio Antano Rindzevičiaus pradėtą turizmo verslą ir vasaromis organizuoja ištvermės ir orientacijos reikalaujančius žygius upe .

Marijus su žmona Laima kuriasi sodyboje ant Šventosios kranto Jononių kaime .

„Esu Ignalinoje (beje, ten vyko riedslidžių varžybos – aut. past.). Nusimaudysiu ir po poros valandų galėsime susitikti sodyboje Jononių kaime, netoli Žoliosios tilto“, – sutiko Marijus, man paskambinus šeštadienio popietę. Keliuku per mišką privažiavau tarsi oazę miške – ant žalio kilimo puikavosi keli šiuolaikinio dizaino pastatai. Kol švietė saulė, suskubome prie upės. Šventoji čia tarsi atkartojanti savo kilpas ir skardžius Šimonių girioje ties Mikieriais.
„Esu gamtos vaikas, joje jaučiuosi laimingiausias. Galiu valandų valandas klausyti miško ošimo, paukščių garsų, žiūrėti į vandens tėkmę, tad ši medžių apsupta sodyba ant upės kranto ir yra tai, ko ieškojau, – atviravo Marijus. – Įsigijau ją apleistą 2011 metais, o pirmaisiais metais dar ir stogą pavogė. Kaip atrodo dabar, pasiekta taupant ir kruopščiu tikslingu darbu.“

Statoko kranto takeliu leidžiamės prie upės. Ant pakrantės krūmų užkibusios nuo šių metų vasaros potvynių neštos žolės, bet dabar aikštelė prie vandens jau žaliuoja. Vingis su smėlio atodanga, pušimis ant kranto, o kitoje upės pusėje – pievos ir laukai.
„Ši vieta man strategiškai svarbi, – pastebi Marijus. – Iš čia iki apie 2000-uosius tėčio kurtos mūsų šeimos kaimo turizmo sodybos „Šventosios upės slėnis“, prie Mikierų, 25 kilometrai plaukti upe, tad startuoti baidarėmis labai tinkama vieta“.

Akimirka iš 2012-ųjų „Nykštietiško triatlono“. Prie Anykščių kultūros sostinės simbolio – vonios – kultūros ambasadoriaus šokėjo Deivido Meškausko plakatas, jis pats buvo trasoje. Dalyviams buvo užduotis vonią surasti ir čia nusifotografuoti.

Unikalią sodybos vietą su žmona Laima, kuri po penkiolikos metų darbo anglų kalbos mokytoja pakeitė profesiją ir išmoko masažo paslapčių, tikisi čia pritaikyti. Sodybos šeimininkų nuomone, čia galėtų rinktis bendraminčiai, ramybės ir harmonijos gamtoje ieškantys žmonės, galėtų vykti mini renginiai, edukacijos. Pirtis jau yra, dar ant upės kranto galima įrengti kubilą. Jie skeptiškai žiūri į žmones, kurie plaukdami baidarėmis dar ir muziką visu garsu leidžia.
„Atvažiuoja iš miesto ir miestą atsiveža, – šyptelėjo Marijus. – Užuot mėgavęsi gamtos garsais.“

Prisėdus prie žolelių arbatos puodelio, kalba krypsta apie Marijaus sportinius pasiekimus „Nykštietišką triatloną“. Mokslai Anykščių Antano Vienuolio gimnazijoje jam sekėsi gerai, buvo judrus, patiko lengvoji atletika, žaidė krepšinį, futbolą, net beisbolą, šoko pramoginius šokius ir rimtai susidomėjo lygumų slidėmis. Turėjo puikų trenerį Algį Drūsį, tad netruko pasiekti ir rezultatų, kuriuos pastebėjo šio sporto bendruomenė. Bendraamžiai rinkosi tuo metu populiarias teisės, vadybos studijas, o Marijų slidžių sporto legenda, sporto meistras, profesorius Algirdas Čepulėnas kalbino stoti į Lietuvos kūno kultūros akademiją, tuo metu ne itin populiarią aukštąją mokyklą. Sutiko susieti savo gyvenimą su sportu, baigė turizmo ir sporto vadybą, tuo pačiu – puskarininkių mokyklą, tapo atsargos karininku. Tuos metus lydėjo alinančios treniruotės, varžybos.

Taip atrodė „Nykštietiško triatlono“ startas
Viena pagrindinių triatlono rungčių – plaukimas baidarėmis Šventosios upe.

„Turėjau butą Kaune, jau mokiausi Vilniuje, magistrantūroje paslaugų vadybą, o daugiausia laiko praleisdavau treniruotėse Ignalinoje“, – prisiminė tuos laikus 2003-aisiais iš profesionalaus sporto pasitraukęs Marijus, nors profesionalu savęs ir nelaikė. Tačiau jį lydėjo žavesys multisportu (sporto varžybos, susidedančios iš kelių atletinių rungčių), dalyvavo varžybose ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse, pavyzdžiui, net kelias paras trukusiose Skandinavijoje.
Naudingos patirties ir praktinių žinių įgijo dirbdamas egzotines keliones ir ekskursijas organizuojančioje įmonėje „Aventuras“. Pasak M. Rindzevičiaus, jam tekę susipažinti su bene visais Vilniaus viešbučių vadovais, teko lydėti grupes egzotiniais maršrutais.

„Nykštietiško triatlono“ dalyviai keliasi per upę.

Vilniuje tuomet bene populiariausia ekskursija, aplankant požemius, buvo „Vilniaus vaiduokliai“, jam teko plaukti katamaranu srauniomis Sibiro kalnų upėmis. Prie aukštosiose mokyklose įgytų žinių kaupėsi praktinė patirtis, kuri pravertė gimtuosiuose Anykščiuose vasaromis dirbant šeimos kaimo turizmo sodyboje „Šventosios upės slėnis“ ir organizuojant „Nykštietišką triatloną“ – sportinį, turistinį, pažintinį renginį, kurio dalyviai, orientuodamiesi vietovėje ir atlikdami užduotis, didelius atstumus įveikia baidarėmis, dviračiais ir bėgte.

Pirmasis „Nykštietiškas triatlonas“, kurio vienas iniciatorių buvo ir viešintiškis Dainius Kiela, vyko 2011-ųjų gegužės mėnesį, deja, finišo jis nepasiekė. Anykščiuose per užtvankos žuvitakį plaukęs klaipėdietis nuskendo, o pagrindiniai organizatoriai M. Rindzevičius ir Bronius Vitkūnas buvo apkaltinti galimai neatsargiu gyvybės atėmimu. Vyrai pateko į daugiau kaip trejus metus trukusią teismų karuselę, kol juos galutinai išteisino Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Marijus tą laikotarpį prisimena sunkiai rinkdamas žodžius.

„Organizuodami varžybas dirbome labai daug ir iš širdies. Stipriai tikėjom tuo, ką darėm. Norėjome, kad dalyviai ne tik pajustų sportinės kovos skonį, bet ir susipažintų su Anykščių krašto kultūrinėmis ir gamtinėmis vertybėmis. Berods viską buvome numatę, dalyviai turėjo žemėlapius su pažymėta užtvanka, prieš kurią jie turėjo išlipti į krantą ir baidares persinešti, ką kiti ir darė. Mes net kelių kilometrų spindulių gyventojus perspėjome, kad prisirištų palaidus šunis, – sakė Marijus, primindamas, kad renginys net buvęs nominuotas geriausiu turistiniu renginiu. – Jaučiausi teisus. Teisėjų klausiau, ką mes padarėme ne taip, tačiau atsakymo nebuvo“.
Tie metai galbūt pagreitino ankstyvą jo tėčio A. Rindzevičiaus mirtį nuo insulto. Po tokių išbandymų, manau, retas ryžtųsi vėl organizuoti „Nykštietišką triatloną“.
„Sulaukiau supratingumo ir palaikymo. Žmonės skambino, rašė laiškus, kad pavasarį vėl organizuotume varžybas“, – pastebėjo Marijus.

LR Seimo narys Algirdas Sysas (viduryje) antrajame „Nykštietiškame triatlone“ 2012 metais.

2012-ųjų gegužę, Anykščiams esant Lietuvos kultūros sostine, sukvietęs apie du šimtus dalyvių, triatlonas tapo tarptautiniu, atvyko latviai ir estai. Lenktynės vyko trijų seniūnijų teritorijoje, dalyviai bėgo 7 km, 60 km važiavo dviračiais ir 17 km plaukė baidarėmis, lynais kėlėsi per upę, pjovė malkas… „Nykštietiško triatlono“ trasose lenktyniavo įvairaus amžiaus, profesijų žmonės, tarp jų – verslininkas ir politikas Lukas Pakeltis, biatlonininkas Vytautas Strolia, LR Seimo narys Algirdas Sysas, kuris dalyvavo visuose kituose triatlonuose. Pakalbintas apie „Nykštietiško triatlono“ įspūdžius, Seimo narys sakė, kad jie puikūs ir paklaustas, ar atvyktų, jei būtų vėl organizuojamas, sakė, kad pasižiūrėtų, kokios rungtys.
„Dabar nebebėgioju, važiuoju dviračiu, tad nežinau, ar man tiktų rungtys, – sakė A. Sysas. – Tai ne tik varžybos, bet ir pažintis su Anykščiais aplankant tokias vietoves, kurių nepamatysi šiaip jau atvažiavęs į Anykščius“.

Pasak M. Rindzevičiaus, tai ir yra vienas iš šio triatlono tikslų, parodyti Anykščių krašto gamtą, kultūrines vertybes. Vyko devyni triatlonai ir jų trasos buvo skirtingos. Viena iš įsimintinesnių buvo pažintinė su Šimonių girios partizanų kovomis. Paklaustas ,ar ketina vėl organizuoti „Nykštietišką triatloną“, Marijus susimąstė.
„Tokių minčių yra. Kovidas nutraukė tradiciją. Laukėme, kada pastatys tiltą per upę prie Puntuko akmens, labai įdomi trasa būtų abipus Šventosios Kavarsko ir Kurklių apylinkėmis. Matysim…“.

Vasaromis slidininkas Marijus Rindzevičius treniruodavosi riedslidėmis. Asmeninio albumo nuotr.

M. Rindzevičius vasaromis nuomoja baidares, kanojas, irklentes ir vienu metu į upę pajėgtų paleisti apie šimtą vandens pramogų mėgėjų. Baidarėmis galima plaukti ne tik Šventąja įvairiais atstumais, bet ir jos intakais Jara, Virinta, Vyžuona ir kitomis. Tačiau tai tik dalis veiklos. Šventosios upės slėnyje, upėje ir jos pakrantėse organizuojami nepakartojami žygiai ištvermės, orientacijos, sumanumo išbandymui. Bene pirmieji apskrityje pramogautojams pasiūlė dažasvydį, šaudymą iš lanko. Populiarumo sulaukė bernvakariai, mergvakariai, organizuojami 5 km žygiai „Jaunosios pasirengimas santuokai“, „Jaunikio išbandymas“ su skirtingom užduotim. Dažniausiai tokie žygiai pasibaigia prie laužo.
Pasak M. Rindzevičiaus, klientams įsimintinus įspūdžius palieka naktiniai plaukimai baidarėmis fakelų šviesoje, įsiklausant į tylą, kartais pasigirstančius žvėrių ir paukščių garsus.

Marijus ir Laima Rindzevičiai mėgsta keliauti. Nuotraukoje – su Kalėdų Seneliu Laplandijoje (Suomija). Asmeninio albumo nuotrauka.
Vietoje seno apleisto pastato – šiuolaikinis jaukus gyvenamas namas.

„Į žygius žmonės keliauja grupelėmis, šeimomis, tačiau pasitaiko ir išskirtinių atvejų, – pasakojo Marijus. – Paskambino vienas tėtis iš Klaipėdos ir paprašė paruošti maršrutą su nakvyne miške jam ir jo keturiolikametei dukrai, kad ši pajustų iššūkius, tačiau sugebėtų juos įveikti. Su palapine jie keliavo mišku, priėjo upę, atsigulę ant irklentės turėjo perplaukti upę, nes baidarė buvo kitame krante. Po žygio jie sakė, kad buvo labai sunku, bet jie to ir norėjo, įveikę visas kliūtis jautėsi laimingi. Įveikti kliūtį, nugalėti savo baimes, bet po to pajusti maksimalų pasitenkinimą – toks ir yra daugelio mano organizuojamų žygių tikslas. Kad pajustum euforiją pamatęs nuostabų saulėlydį, reikia užkopti ant stataus ir aukšto kalno.“
Dar viena M. Rindzevičiaus veiklos sričių – internetinė slidžių ir su slidinėjimu susijusios įrangos parduotuvė, veikianti nuo 2013-ųjų. Į tą patį portalą jis kelia ir su slidinėjimu susijusias naujienas.
Pamatęs į sieną atremtą gitarą, be klausimo suprantu, kad jos garsai dažnai skamba draugų ir bendraminčių kompanijose prie laužo. Atsisveikindamas Marijus prasitaria, kad sekmadienį važiuosiąs į Anykščių choro „Šilelis“ repeticiją.

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“ 10 000 Eur iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas

Medijų ir radijo fondas
Tags: Bronius VitkūnasMarijus Rindzevičius„Nykštietiškas triatlonas“

Komentarai 4

  1. Pensininke says:
    4 savaitės ago

    Labai maloni ir kultūringa šeima.Stiprybės jai nuo neteisingų,piktų žmogėnų.

  2. R V says:
    4 savaitės ago

    Gaila kad nepasodino.

    • Tu says:
      4 savaitės ago

      niekšas esi….

    • Anykštėnas says:
      4 savaitės ago

      Patį kad tik nepasodintu.Nereikia vaidinti ereliais,kad nesuprastum,kad yra pavojinga.

Kitas įrašas

Apklausa: žmonės nebegali atskirti DI sukurtos muzikos nuo sukurtos žmogaus

Panašūs straipsniai

Mokytoja Jūratė Musteikienė ir J. Biliūno gimnazijos gimnazistai kasmet vyksta į Utenos gyvūnų globos namus – ne vienas nuskriaustas gyvūnėlis atrado namus Anykščiuose.

„Iš mokyklos reikia išeiti kaip iš baliaus“

2025-12-05
6

Beveik keturias dešimtis metų Anykščių Jono Biliūno gimnazijoje istorijos mokytoja dirbanti Jūratė Musteikienė savo darbo niekada nebaigia su skambučiu.
Patriotiškumą skiepijanti...

Geram vertėjui dirbtinis intelektas ne konkurentas

2025-11-28
0

Lapkričio 23 dieną, Anykščių koplyčioje–Pasaulio anykštėnų kūrybos centre, pristatyta vertėjo Vytauto Jaručio į lietuvių kalbą išversta 2018 metų Nobelio literatūros...

Iš  Utenos rajono kilęs Antanas Baura  savo darbinę karjerą Anykščių rajone pradėjo 1979 metais.

Suprato, kad Seime stebuklų nebūna

2025-11-21
3

Po agronomijos studijų darbinę karjerą pradėjęs žemės ūkyje, darbą tęsęs Anykščių rajono valdybos Žemės ūkio skyriuje bei savivaldybės administracijoje, vienintelis...

Profesorius, dr. Audrius Bitinas sako, kad Anykščiuose lyg ir viskas gerai, bet nesimato pranašumų prieš kitas savivaldybes.Dr. A. Bitinas kuris priklauso ir Anykščių „Rotary“ klubui stebi, kaip keičiasi Anykščiai – ir deja,jo nuomone, dažnais ne į gerąją pusę.

Profesorius mano, kad Anykščiai stagnuoja

2025-11-07
22

Anykštėnas dr. Audrius Bitinas – teisininkas, profesorius, buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras, buvęs Anykščių rajono tarybos narys dabar...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Neįgaliųjų draugijos pirmininke perrinkta Aldona Šerėnienė
„Maisto pas visus yra“ (Rievės. 2025-12-05)
Mirė mokytojas Antanas Vingrys (1928-2025)
Pradėjo skambėti Amiliutės dainos
Turgaus pastate planuojama įrengti koncertinę salę
Pirmą kartą Antano Baranausko literatūrinė premija įteikta vertėjai

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Gruodžio 12 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Gruodžio 11 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gruodžio 10 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gruodžio 9 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gruodžio 8 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gruodžio 7 dienos apskriities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

ES ministrai nusprendė įvesti 3 eurų mokestį mažos vertės siuntoms iš Kinijos
Prie Seimo – jaunimo organizacijų protestas prieš valdančiųjų veiksmus
Seimas: maži dirbamos valstybinės žemės plotai galės būti parduodami
2026 metų biudžetas: kiek „į rankas“ gaus pensininkas, mokytojas, prezidentas
Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą
Plečiama nemokamo skiepijimo nuo erkinio encefalito amžiaus riba

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Kiek metų Jūsų automobiliui?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Baneriai_BANERIS 300×300 px

Baneriai_BANERIS 300×300 px

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

Baneris_Anykstai_2025

Baneris_Anykstai_2025

AKC BANERIS

AKC BANERIS

Varnė studija

Varnė studija

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

baseinas bangenis

baseinas bangenis

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In