Gimtadienis pavirto koncertu

Liepos 7 dieną Anykščių koplyčioje bendraminčiai su gimtadieniu sveikino medikę, transpersonalinės psichologijos pradininkę Anykščiuose, pėsčiųjų žygių, žiemos maudynių organizatorę Svetlaną Smertjevą.
Anykščiuose meiliai visų vadinama Sveta yra tas žmogus, be kurio Anykščiai nebūtų Anykščiais. Ne tiek daug yra šeimų, kurios atėjus sunkiai valandai yra nesibeldę į Svetos duris.
Jos gimtadienis Koplyčioje virto puikiu koncertu, kuriame tik už plojimus pasirodė Lietuvos meno žvaigždynas.

,,Nes esame bendraširdžiai“, – aiškindama, kodėl 65-ąjį anykštėnės gimtadienį sutiko organizuoti garsi režisierė, aktorė, rašytoja Birutė Mar, kodėl koncertavo bardai Ramunė ir Vytautas V. Landsbergiai, dainavo projekto „Lietuvos balsas“ finalistė Emilija Katauskaitė, grojo smuikininkas Sigitas Rubis, fortepijonu skambino Eglė Andrejevaitė-Kvedarienė bei dainavo jos vyras Simonas Kvedaras, ,,Anykštai“ paaiškino anykštėnė Kristina Kiaušaitė, sumaniusi šį siurprizą.
Nešini spalvotomis rožėmis, bendraširdžiai užpildė Koplyčios salę.

Gimtadienis tapo ir savotiška Svetos įtakos Lietuvos kultūros pasauliui apžvalga.
Renginį vedusi ir režisavusi Birutė Mar priminė, kaip dalyvavimas S. Smertjevos rengiamuose mokymuose kadaise ją paskatino parašyti knygą ,,Princesių sala“. Režisierė pasakojo, kad praktikos apie moteriškumą tuomet vyko viename Anykščių vaikų darželyje ir vadinosi šiek tiek juokingai – ,,Kaip tapti princese“. Tačiau susirinkusios moterys taip nuoširdžiai piešė savo svajones, kalbėjo apie savo patirtis ir gražaus gyvenimo viltis, kad tai tapo rašytojai inspiracija 2011 metais parašyti pasaką apie mergaičių mokyklą, esančią skaidrios kaip krikštolas jūros viduryje, kurioje mažos mergaitės mokosi spindėti kaip princesės ir nebijoti būti savimi. Vėliau ši knyga tapo pjese, o 2018 metais buvo perkelta į Lietuvos nacionalinio dramos teatro sceną.

,,Grakščioji princesė Amelija iš tolimos kalnų šalies tapo Svetos prototipu“, – pripažino Birutė Mar.
Kita anykštėnė, augusi Svetos įtakoje – Faustina Kiaušaitė – tapo egzotiškos ir savimi pasitikinčios princesės Faustinos prototipu.
Renginyje Birutė Mar ir mažosios princesės: dabar Vilniaus universitete aukštųjų technologijų fiziką studijuojanti Faustina Kiaušaitė ir Londone vokalo studijas jau baigusi atlikėja Emilija Katauskaitė – Koplyčioje paskaitė ištrauką iš knygos ,,Princesių salos“.

Režisierė Birutė Mar kalbėjo, kad Sveta turėjo įtakos užgimti ir kitam jos spektakliui, sukurtam pagal Jono Biliūno ir Julijos Janulaitytės-Biliūnienės laiškus ,,Jis ir Ji“, kuris daugiau kaip dešimtmetį vaidinamas įvairių teatrų scenose. Tai Sveta patarė į spektaklį įtraukti bendraširdį – profesionalų muzikantą Sigitą Rubį, kurio atliekama muzika tapo svarbia spektaklio dalimi.

Šiame vakare įvyko ir savotiška „Jis ir Ji“ premjera – aktorei Birutei Mar talkino jos vyras Rolandas Savickas, atlikęs Jono Biliūno vaidmenį.
Apie tai, kad iš Svetos supratęs, jog žodis ,,laimingas“ yra veiksmažodis ir kilęs iš „laiminti“, bet ne iš ,,laimėti“, kalbėjo kitas senas Svetos bendraširdis – režisierius, poetas, bardas Vytautas V. Landsbergis. Jis drauge su žmona Ramune Landsbergiene padainavo kelias dainas.
O atlikėjui Simui Kvedarui uždainavus ,,Dangus tau dovanojo aukštį“, daugelis ir susigraudino.

,,Esu ne lietuvė, gimiau ne Lietuvoje. Bet ši šalis man labai artima ir brangi. Galiu sakyti – esu jos patriotė“, – dėkodama gausiam būriui sveikintojų, tarp kurių buvo keliautojas Vladas Vitkauskas, dizainerė Jolanta Rimkutė, psichologas Juras Eidukas, keramikė Rūta Šipalytė, meninkė Lina Timukaitė, olimpiečių kineziterapeutas Marius Matulionis, tarė S. Smertjeva.

Pavolgio vokiečių, Stalino ištremtų į Sibirą, šeimoje gimusi Sveta į Anykščius atvažiavo paskui savo vyrą, anykštėną inžinierių Anatolijų. Ji puikiai išmoko lietuvių kalbą, įsiliejo į Anykščių bendruomenės gyvenimą, daugelį metų dirbo akušere Anykščių ligoninėje ir poliklinikoje, buvo viena iš Anykščių sveiko gyvenimo klubo ,,Anykščių vaivorykštė“ įkūrėjų – šio klubo patalpose nuolat vykdavo įvairūs renginiai, buvo skaitomos paskaitos, veikė nedidelė dailės galerija.
S. Smertjeva skaitė paskaitas ir mokyklose apie sveiką gyvenimo būdą.

Ji moko anykštėnus pažinti save, gyventi darnoje su savimi bei kitais. Svetos ir Anatolijaus Smertjevų sodyboje, Ramybės oazėje ,,Svetana“, įkurtoje Ramaškonių kaime, nuolat vyksta įvairios patyriminės stovyklos, seminarai, edukacijos, mokymai.

Sveta kalbėjo, kad žmonės, atėję į jos gyvenimą, o ir į asmeninę šventę, nėra atsitiktiniai – jie yra jos skirtingų gyvenimo etapų liudininkai ir pakeleiviai.
,,Štai Irutė (mokytoja Irena Meldaikienė – red. past.) muzikos mokė mano vaikus, dabar moko anūkus, o Vilmą (dabar Kapočienė – red. past.) aš priėmiau“, – sakė šimtams anykštėnų kadaise padėjusi ateiti į šį pasaulį, akušere Anykščių ligoninėje dirbusi S. Smertjeva.

Jos ir gydytojos ginekologės Nijolės Januškienės dėka koncerto Koplyčioje klausėsi ir dvynės Kristina ir Aurelija, kurių motiną kadaise šios medikės įkalbino gimdyti, neatsisakyti kūdikių. Medikės sutiko naujagimes globoti, tapo jų krikštamotėmis, rūpinosi buitimi.

Kristinos ir Aurelijos – dabar jaunų mamų – dukrytės renginio metu nuolat bėgiojo prie krikštamotės Svetos, glaustėsi, tiesė į ją rankas.