Aktorius Valerijus Jevsejevas su sūnaus augintine, vardu Rėja. Autorės nuotr.
Dūzgianti nuo bičių liepa, žemuogės sirpsta prie durų
Aktorius Valerijus su žmona Vilija įsigijo namelį Šovenių kaime, nes juos sužavėjo natūrali gamta, be to, ši vieta jiems pasirodė esanti labai patogi dėl susisiekimo – pusiaukelė tarp Vilniaus ir Panevėžio.
„Ieškojome gamtos, vandens. Maždaug prieš dešimt metų kartu su žmona sumanėme paieškoti ko nors tinkamo, kur galėtume vasaroti. Tais laikais tokie skelbimai buvo spausdinami laikraštyje „Alio reklama“. Beieškodami, besidairydami išvažinėjom beveik visą Lietuvą, gal tik Žemaitijos „nelietėme“. Kai atvažiavome čia pirmą kartą, buvo maždaug vidurvasaris, šiek tiek po Joninių. Didžiulė liepa visa kvepia ir net dūzgia nuo bičių, o prie pat įėjimo į trobą – žemuogės raudonuoja! Nė neabejodami dėl šios vietos tinkamumo, susisiekėme su šeimininku Z. Tučinsku“, – pasakojo žinomas aktorius V. Jevsejevas.
Pašnekovas prisiminė, kad buvęs šeimininkas, parduodamas sodybą, paklausė tik vieno – „ar mano mamos bijūnų neišnaikinsit?“ „Mes ne tik kad neišnaikinome tų mamos gėlių: mes jų dar daugiau pasodinome. Pasodinome ir naujų augalų, bet tai, ką radome, stengiamės išsaugoti“, – teigė Valerijaus žmona Vilija, rodydama sodybą ir vesdama pro didžiulius puošnius krūmus, kupinus stambių žiedų.
Pasak naujųjų šeimininkų, įsigyta dviejų galų troba buvo sutrešusi, stogas dengtas čerpėmis, prakiuręs. Senas kaminas į vidų sukrito jiems bebūnant ir besitvarkant viduje… „Kaip mums sakė buvęs šeimininkas, gryčiukė statyta maždaug 1914 metais. Įdomu tai, kad, įsigiję trobą, viduje radome daugybę madų žurnalų komplektų, kelionių vadovų po Vilnių ir Paryžių – tai mus gerokai nustebino“, – šypsojosi pašnekovas.
Kiekvieną kartą atvykęs į sodybą, Valerijus žavisi natūralia kaimo gamta. „Šit vieną vakarą išeinu į priemenę ir mąstau – juk nesukėliau aš čia tų žiogelių, iš kur jų šitiek grojančių?“ – stebėjosi pašnekovas ir tęsė: – Arba didžiulis būrys netoliese, čia pat, ant lauko, nutūpusių gulbių. Kažkas fantastiška. Kitą naktį, žiūrėk, iki pat ryto ant klėties stogo pratupi gandras…“
Pasak V. Jevsejevo, jiedu su žmona įsigijo sodybą, nes tiesiog atėjo tam laikas. Pasiteiravus, ar aktorius jau pasiekė pensinį amžių, Valerijus atvirai linktelėjo – jam 64-eri.
Valerijaus žmona rūpinasi sodybos interjero dizainu, mielai sukasi aplink esančiame žemės plotelyje, laukia į svečius atvažiuojančių trijų suaugusių sūnų, o labiausiai – kol kas vienintelės anūkytės.
Vienas iš sūnų – Andrius Jevsejevas – yra vienas ryškiausių Lietuvoje teatro kritikų, Paulius – semiotikos dėstytojas Vilniaus universitete, o trečiasis, Tomas, moko vaikus anglų kalbos Vietname.
Pravertė per karantiną
Pasak sutuoktinių Jevsejevų, gryčiutė jiems labai pravertė jau porą kartų: kai keitė butą mieste ir per karantiną.
„Gyvename čia beveik kaip vienkiemyje. Per dieną – pusantro žmogaus, ir tai iš tolo. Vienas praeina, o kitas, kur be kojos, neįgaliojo vežimėlyje pravažiuoja…“, – teigė aktorius V. Jevsejevas..
Pasak naujųjų šeimininkų, tvarkymosi darbai vyks dar ilgai. „Tie remonto darbai niekada ir nesibaigs. Tiesa, anksčiau vis užsukdavo kaimo linksmuolių, tvirtinančių „viską mokam, galim padėti, tik labai karšta, duok porą eurų“. Tik jei paduodi tą porą eurų, žiūrėk, ir nuskuba kai kur, nebegrįžta. Samdome meistrus“, – mintimis dalijosi Valerijus.
Ir aktorius, ir režisierius
Klaipėdos rajone, Gargžduose, gimęs, 30 metų Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre aktoriumi dirbęs, vėliau pats savo noru iš ten išėjęs, Valerijus dabar gyvena Vilniuje. „Išėjau į neutralius vandenis, tiksliau – į niekur, tačiau ne veltui yra sakoma: „Durys užsidaro, atsidaro langas“.
Nemanau, kad būčiau tiek filmavęsis ar kad mane būtų pakvietę režisieriai Jonas Vaitkus, Jana Ross, o Klaipėdoje – Valentinas Masalskis. Pamenu, paskambino Masalskis ir pakvietė vaidinti spektaklyje.
